Archeologinių radinių, rodančių vyno gamybą, rasta Gruzijos ir Irano teritorijose, jie datuojami 6-5 tūkst. metų prieš Kristų.[1][2][3]. Maždaug 3 tūkst. metų prieš Kristų Artimųjų Rytų, Šumerų ir Egipto civilizacijose randama vynuogių auginimo ženklų. Vynas pirmą kartą minimas Egipto rašytinėje istorijoje, nes ten jis vaidino svarbų vaidmenį ceremonijose. 2-1 tūkst. metų prieš Kristų vyndarystės ženklų randama ir senovės Kinijoje.
Vynas nuolat buvo vartojamas antikinės Graikijos ir Romos civilizacijose. Graikai turėjo vyno dievąDionisą, vynas dažnai minimas Homero ir Eschilo kūriniuose. Dauguma šiuolaikinių Vakarų Europos vyndarystės regionų išlikę nuo Romos imperijos laikų, kai buvo išplėtotos vyndarystės technologijos, sukurtos statinės, skirtos vyno laikymui ir pervežimui, žinoma daug vynuogių veislių, jų auginimo būdų.
ViduramžiųEuropoje vyndarystę rėmė bažnyčia, kuri pati vyną naudojo mišių metu ir laikė jį civilizuotu bei krikščionišku, o alų - barbarišku ir pagonišku gėrimu, kai kuriose vietovėse netgi draudžiamu [4].
Vynas ir visuomenė
Metinis vyno suvartojimas pasaulyje 1 gyventojui (tamsiausia spalva – šalys, kuriose 1 gyventojas išgeria daugiau nei 30 litrų vyno per metus.
Itin aukštos kokybės, gerų metų derliaus, ilgai išlaikyti vynai yra prabangos prekė, kuriai galioja Vebleno efektas.
Pats brangiausias 200 metų senumo balto vyno butelis buvo parduotas už €85 000 eurų. Tuo tarpu už patį brangiausią raudono vyno butelį, pagamintą 1947 m. buvo sumokėta €217 000 eurų.[5]
Vyno skonį lemiančios cheminės medžiagos yra panašios ar identiškos toms, kurios lemia vaisių, daržovių ar prieskoniųskonį. Vyno skonis susideda iš sudėtingo organinių molekulių, esančių vynuogėse ar vyne mišinio, pvz., esterių. Skonį nulemia vynuogių veislė bei vyndarystės būdas (pvz., brandinimas ąžuolo statinėse vynui suteikia šokolado, vanilės ar kavos prieskonį). Vyno saldumą lemia cukraus, likusio jame po fermentacijos, kiekis – natūraliai vynas be cukraus yra rūgštus. Mažai cukraus turintis vynas vadinamas „sausu“.
Vartojimo būdai
Vynas yra populiarus gėrimas, geriamas grynas, kartais – skiedžiamas vandeniu. Vartojamas su daugeliu Europos ir Viduržemio jūros virtuvės patiekalų. Jis ir pats yra kai kurių patiekalų sudėtinė dalis.
Raudonasis vynas paprastai geriamas kambario temperatūros – šitaip vynas labiau garuoja, ir tampa aromatingesnis. Kai kurias labai aromatingas raudonojo vyno rūšis (pvz., Chinon arba Beaujolais) patariama gerti atšaldytas.
Baltasis vynas dažnai pateikiamas atšaldytas. Kai kurias vyno rūšis siūloma prieš geriant perpilti į kitą talpą – perpylimo metu vynas kontaktuoja su oru, o butelyje pasilieka didžioji dalis nuosėdų.
Daugelio vyno rūšių etiketėse rekomenduojama vyno butelį palikti atkimštą maždaug 1 valandai (tai vadinama vyno kvėpavimu), kitas - patariama gerti iškart atkimšus.
Pavadinimai ir ženklinimai
Aukštesnės kokybės vynai paprastai įvardijami pagal 2 pagrindinius elementus – vynuogių veislę (pvz., Pinot, Chardonnay, Merlot) arba pagaminimo vietovę (pvz., Bordeaux, Rioja, Chianti). Europoje paprastai vynas įvardijamas pagal abu šiuos elementus. Ne Europos šalių vynai dažniau įvardijami pagal vynuogių rūšį, tačiau vis labiau plinta ir žymėjimas pagal vietovę (pvz., Napa Valley, Barossa Valley, Willamette Valley, Cafayate, Marlborough, Walla Walla).
Daugeliu atvejų regiono pavadinimą galima naudoti tik tuomet, kai vynas pagamintas tam regionui valstybės nustatytos tvarkos. Dėl to daugelis regionų įvardijimų (Bordeaux, Rioja, Mosel, Chianti) reiškia ne tik geografinę vyno pagaminimo vietovę, bet ir to vyno stilių. Šie valstybės reglamentuojami pavadinimai vadinami apeliacija.
Pagal eksporto rinkos dalį, 2003 m. pirmavo Prancūzija (22 % pasaulinės vyno eksporto rinkos), Italija (20 %), Ispanija (16 %), Australija (8 %), Čilė (6 %), JAV (5 %), Portugalija (4 %), Vokietija (4 %).
Vynuogės auginamos pietų ir šiaurės pusrutuliuose, tarp 30 ir 50 platumos laipsnių.
Vynas paprastai gaminamas iš europinės vynuogių rūšies Vitis vinifera vienos ar kelių veislių. Taip pat vynui naudojamos ir kitos vynuogių rūšys bei hibridai. Kartais vynas gaunamas iš Šiaurės Amerikos vynuogių rūšių Vitis labrusca, Vitis aestivalis, Vitis rupestris, Vitis rotundifolia ir Vitis riparia, nors jos paprastai auginamos maistui ir sultims.
Daugumoje pasaulio vynuogynų auga skiepytos vynuogės – europinės vynuogės (Vinifera) įskiepytos į Šiaurės Amerikos vynuogių šaknis. Tai daroma, nes europinės vynuogės uogos laikomos tinkamesnėmis vynui, tačiau Šiaurės Amerikos vynuogių rūšys yra atsparios filokserai (Daktulosphaira vitifoliae). Čilė ir Argentina - vienintelės šalys, kuriose nėra filokseros ir todėl vynuogės neskiepijamos.
Vyno rūšys
Vynas klasifikuojamas pagal daugelį kriterijų: vynuogių veisles, gamybos vietovę ir būdą,statines, maišymą, išlaikymą, spalvą, saldumą ir gamybos metus.
Stalo vynas – Europoje tai pigiausias vynas, skirtas vartoti su maistu, be informacijos apie geografinę kilmę ar vynuogių rūšį. JAV stalo vynu vadinamas bet koks neputojantis nespirituotas vynas, silpnesnis nei 14 % alkoholio tūrio.
Rūšinis vynas – aukštesnės kokybės vynas su nurodyta geografine kilme ir vynuogių rūšimi. Dėl kiekvienos šalies skirtingo reglamentavimo, klimato, dirvožemio ir tradicijų, rūšiniai vynai paprastai skirstomi pagal regionus. Rūšiniai vynai, geografinės nuorodos, leistini vyndarystės būdai kiekvienoje šalyje reglamentuojami atskirai. Pvz., Prancūzijoje skiriamos 3 pagrindinės kategorijos: krašto vynas (Vin de Pays), reglamentuotas aukščiausios kokybės vynas (Vin Délimité de Qualité Superieure) ir kontroliuojamos kilmės vynas (Appellation d'origine contrôlée, AOC).
Rožinis vynas – vynas, kurio spalva gali būti įvairiausia – nuo vos blyškios, pilkšvos rožinės iki ryškios ir gilios, priklausomai nuo vynui gaminti naudojamų vynuogių ir maceracijos trukmės, t. y. to, kiek ilgai vynuogių odelės mirkomos vynuogių sultyse.
Spirituotas vynas – fermentacija dirbtinai sustabdyta, įpylus spirito (paprastai brendžio), arba papildomai spiritas įpilamas pasibaigus fermentacijai. Šie vynai paprastai būna saldūs. Žinomiausios rūšys – portveinas, Madera, taip pat žinoma marsala.
Vyno spalva labiausiai priklauso nuo to, ar fermentacijos metu sultyse paliekama uogos odelė. Daugumos vynuogių veislių (net ir tamsios spalvos uogų) sultys yra šviesios ir skaidrios. Raudonos spalvos vynas gaunamas tuomet, kai vynas daromas iš tamsių vynuogių, paliekant jų odeles fermentacijos metu. Atskyrus odeles, tų pačių vynuogių vynas būtų šviesus.