Šis straipsnis apie augalų organą, apie žmogaus gemalą nuo placentos susidarymo iki gimimo, žiūrėkite straipsnį Žmogaus vaisius.
Citrinos, kivis ir gervuogė.
Vaisius – magnolijūnųorganas, kuriame sėkmingai apvaisinus, vystosi sėklos. Vaisius sudarytas iš apyvaisio ir sėklų. Jis formuojasi iš peržydėjusio žiedo dalies – stipriai padidėjusios mezginės, gaubiančios sėklas. Brandindami sėklas augalai išnaudoja daug energijos.
Augalai turi įvairių priemonių vaisiams ir sėkloms platintis. Juos išplatina vėjas, vanduo ir gyvūnai. Dažniausiai ryškių spalvų arba skanūs vaisiai privilioja gyvūnus, ir taip sėklos nukeliauja tolyn. Iš nunykusių žiedo dalių kartais lieka įvairiai pakitę dariniai: plaukelių kuokštai – skristukai – vėjo išnešiojami vaisiai (raganės, šilagėlės vaisiai), kabliukai, kuriais prisitvirtina prie gyvūnokailio ar plunksnų ir taip išplatinami (žiognagės vaisiai), taurelė (žemuogė, avietė) ir pan.[1]
Sausieji vaisiai nunokę turi apie 10-15 proc. vandens. Apyvaisis apsaugo jaunas sėklas nuo išdžiūvimo ir įvairių pažeidimų. Tuo pačiu jis padeda išbyrėti pribrendusioms sėkloms (jam plyštant, susiraitant, sutrupant).
Atsidarantys vaisiai:
Ankštis – vaisius vienalizdis. Atsidaro dviem išilginiais plyšiais: žirnis, pupa, vikis)
Ankštara (ankštarėlė) – dvilizdžiai pailgi vaisiai. Prinokus sėklos pasilieka prikibusios prie pertvaros: kopūstas, rapsas, kiti bastutiniai augalai
Dėžutė – pailgos ar apskritos formos vaisius. Nunokęs atsidaro išilginiais plyšiais arba skylutėmis viršutinėje dėžutės dalyje: linas, aguona, durnaropėpav.
Lapavaisis – sudarytas iš vieno lizdo, kuriame daug sėklų. Prinokus, plyšta išilgai ir sėklos išbyra: puriena, bijūnas, kurpelė)
Sultingieji vaisiai nunokę turi apie 70-90 proc. vandens ir yra ryškiai spalvoti. Apyvaisis sudarytas iš dviejų arba trijų sluoksnių. Jei yra du sluoksniai, tai vidinis sultingas, o išorinis – sausas (uogų), jei trys sluoksniai – vidinis kietas, vidurinis sultingas, išorinis sausas.
