PROFILBARU.COM

55°42′58.6″ š. pl. 21°7′27.4″ r. ilg. / 55.716278°š. pl. 21.124278°r. ilg. / 55.716278; 21.124278

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvos jūreivystės akademija
Įkurtas	1948 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Vaclov Stankevič
Vieta	Klaipėda, Lietuva
Svetainė	lajm.lt

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvos jūreivystės akademija (angl. Vilnius Gediminas Technical University Lithuanian Maritime Academy) – Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademija, įsikūrusi Klaipėdoje, I. Kanto g. 7. Tai valstybinė aukštoji mokymo įstaiga, vykdanti universitetines studijas ir plėtojanti taikomuosius mokslinius tyrimus. Įstaigos kodas – 190968670, teisinė forma – viešoji įstaiga. Iki 2024 m. buvo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

Lietuvos jūreivystės akademija palaiko ir plėtoja ryšius su Nyderlandų, Suomijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Norvegijos, Turkijos, Lenkijos ir kitų šalių jūrininkų rengimo institucijomis, mokslo ir tyrimų institutais, bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu, Klaipėdos laivininkų mokykla. Pasirašytos sutartys dėl bendradarbiavimo su Lietuvos laivybos ir įgulų formavimo kompanijomis. Akademija dalyvauja tarptautiniame Leonardo da Vinči programos projekte „Jūrinių studijų programų suvienodinimas Europoje (UniMET)“. Lietuvos jūreivystės akademija garsėja Europoje jūreivystės specialistų paruošimo lygiu.^[1] Mokykloje nuo 2001 m. įdiegta kokybės vadybos sistema, apimanti jūrininkų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, pakartotinai sertifikuota UAB „Lloyd`s Register Quality Assurance Lietuva" pagal ISO 9001:2015 standarto reikalavimus.

Istorija

Klaipėdos jūreivystės mokykla įkurta 1948 m. vasario 25 d. tuometinės TSRS Ministrų Tarybos nutarimu, TSRS žuvies pramonės ministerijos ir TSRS aukštojo mokslo ministerijos įsakymu^[2] Tai buvo uždaro tipo sukarinta mokslo įstaiga. Kursantai privalėjo gyventi mokykloje, laikytis griežto režimo, nešioti uniformą ir mokykloje, ir už jos ribų. Pirmaisiais metais mokykla neturėjo reikiamų kabinetų, navigacinių prietaisų, jūrinės praktikos, mechaninių dirbtuvių. Klaipėdos simbolis burlaivis „Meridianas“ iki 1968 m. yra buvęs mokyklos kursantų praktikos vieta.

1991 m. Klaipėdos jūreivystės mokykla buvo pavadinta Klaipėdos aukštesniąja jūreivystės mokykla (KAJM). Pradėta rengti specialistus ne tik žvejybos, bet ir visam Lietuvos laivynui. 1996 m. prasidėjo aktyvus mokymo bazės atnaujinimo ir kūrimo etapas. Per trumpą laiką buvo pasiekta, kad Lietuvos jūrininkų rengimo bazė atitiktų tarptautinės STCW 95 konvencijos reikalavimus.

1998 m. pavadinta Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegija, 2001 m. reorganizuota į Lietuvos jūreivystės kolegiją. Kolegija buvo aukštoji jūrininkų mokykla, kurios steigėjas – LR Vyriausybė. 2006 m. mokykloje duris atvėrė modernus Jūrininkų mokymo centras. 2008 m. Lietuvos jūreivystės kolegija šventė 60-metį ir buvo pervadinta į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Buvo nuolat modernizuojama mokymo bazė, įrengiami mokymo elektroniniai treniruokliai laivavedžiams ir laivų mechanikams. 2011 m. įrengtas Jūrų krovinių informacinių sistemų treniruoklis ir uosto, ir laivybos vadybininkams. Per daugiau nei 60 metų mokykla išleido virš 12 tūkst. jūreivystės specialistų.

Reorganizacija

2024 m. spalio 1 d. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla prijungta prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir tapo jo padaliniu Klaipėdoje – Lietuvos jūreivystės akademija, kurioje vykdomos jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos studijų krypčių koleginių studijų programos.^[3]

Pavadinimų kaita

Klaipėdos jūreivystės mokykla, nuo 1948 m.
Klaipėdos aukštesnioji jūreivystės mokykla (KAJM), nuo 1991 m.
Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegija, nuo 1998 m.
Lietuvos jūreivystės kolegija, nuo 2001 m.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, nuo 2008 m.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvos jūreivystės akademija, nuo 2024 m.

Studijų programos

Koleginės studijos – pirmosios pakopos, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos, vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas. Nuolatinių studijų trukmė 3–4 metai. Ištęstinės studijos yra mažesnio intensyvumo, todėl jų trukmė gali būti iki 1,5 karto ilgesnė už nuolatinių studijų trukmę. Pirmosios pakopos koleginių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Studijų rezultatai ir studento darbo laikas matuojami studijų apimties vienetais – studijų kreditais. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų.

Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas. Baigus studijas LAJM, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Mokykla rengia:

laivavedžius,
laivų mechanikus,
vadybininkus,
finansininkus,
jūrų transporto logistikos specialistus.

Mokyklos studentams, sėkmingai baigusiems vadų kursą ir išlaikiusiems baigiamąjį egzaminą, suteikiama kovinės dalies (KD) vado kvalifikacija, įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba ir suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis.^[4]

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai gali tęsti studijas pagal magistrantūros studijų programas kitose Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose pagal jose nustatytą tvarką.

Jūrininkų mokymo centras

Aukštojoje jūreivystės mokykloje esančiame Jūrininkų mokymo centre organizuojami kursai pagal daugiau nei 25 programas. Jos parengtos pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir yra akredituotos Lietuvos saugios laivybos administracijos. Jūrininkams išduodami kvalifikaciniai liudijimai pripažįstami Tarptautinės jūrų organizacijos narių visame pasaulyje. Kursai organizuojami naujai įrengtuose treniruokliuose, moderniose auditorijose ir laboratorijose, kuriose naudojama pati naujausia praktiniam mokymui skirta įranga.

Radiolokacinės navigacijos, radiolokacinio žymėjimo ir automatinio radiolokacinio žymėjimo sistemos (ARPA) panaudojimo, tiltelio valdymo, paieškos ir gelbėjimo, Elektroninių jūrlapių vaizdavimo ir informacijos sistemos (ECDIS) panaudojimo, Globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugos sistemos (GMDSS) pratybos vyksta daugiafunkciniame navigaciniame treniruoklyje NTPRO 5000.

Katedros

Laivų energetikos katedra – tai katedra, ruošianti inžinierius-laivų mechanikus. Jos istorija pradedama skaičiuoti nuo pat Klaipėdos jūreivystės mokyklos įkūrimo 1948 m.
Navigacijos katedra – pagrindinė katedra, ruošianti laivavedžius, įkurta 1948 m.
Uosto ekonomikos ir vadybos katedroje rengiami jūrų verslo valdymo specialistai bei plėtojamos studijų programos, susijusios su uosto ir laivybos valdymu bei ekonomika. Joje yra studijų programos „Uosto ir laivybos valdymas“, „Uosto ir laivybos įmonių finansai“ ir „Jūrų transporto logistikos technologijos“. Katedra įkurta 2001 m.