1952 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 m. Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis radistas. 1970 m. lapkričio 23 d. per JAV ir TSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą, vykusį JAV teritoriniuose vandenyse Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiančiojoje bazėje „Tarybų Lietuva“ perėjo į JAV kranto apsaugos laivą „Vigilant“ ir paprašė politinio prieglobsčio. JAV kranto apsaugos pareigūnų į laivą įleistų TSRS pareigūnų sulaikytas ir prievarta grąžintas į TSRS laivą. JAV ir sovietinių pareigūnų veiksmus smerkė didžiausi JAV dienraščiai, JAV lietuviška spauda, televizijos ir radijo stotys, ypač „Amerikos balsas“, vyko protesto demonstracijos.
Ilgą laiką jis buvo kovos dėl Lietuvos laisvės simbolis. 1971 m. gegužės mėn. nuteistas 10 m. kalėti. Kalėjo Pskove, Mordovijos lageriuose. Jo motinai, gimusiai JAV, atgavus JAV pilietybę, JAV administracijos pastangomis 1974 m. iš kalėjimo išleistas, su šeima išvyko į JAV. Dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, skaitė paskaitas apie komunistinį režimą Sovietų sąjungoje. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, 2007 m. su žmona Genute grįžo į Lietuvą, apsigyveno Pilviškiuose.[3][4] Po mirties palaidotas Gabriškės kapinėse prie Pilviškių.[5]
Įamžinimas
Apie Simo Kudirkos gyvenimo istoriją yra parašytos kelios knygos, sukurti filmai.
S. Kudirkos ir L. Eiche knyga „Tiems, kurie dar jūroje“ (For those still at sea, 1978 m.)
Jurgio Gliaudos knyga „Simas“ (1971 m., Vilties spaustuvė, Klyvlendas, Ohajas)
Algimanto Kezio dokumentinis filmas „Simas Kudirka Čikagoje“ (Simas Kudirka In Chicago, 1974 m.)
↑Simas Kudirka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 191 psl.
