Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija (LSMU VA) – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinis padalinys, iki 2010 m. – buvusi Lietuvos veterinarijos akademija. Veterinarijos akademijos centriniai rūmai įsikūrę Kaune, Tilžės g. 18
Istorija
1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto tarybos posėdyje nutarta atidaryti Veterinarijos skyrių. 1922 m. rudenį į Veterinarijos skyriaus I kursą priimtas 41 studentas ir 11 laisvųjų klausytojų, į II kursą – 8 studentai ir 1 laisvasis klausytojas. Studentų mokymui buvo skirtas 70 m² ploto pastatas. Praktinis studentų mokymas vyko Karo veterinarijos ligoninėje Šančiuose, vėliau – Pirmojo husarų pulko veterinarijos ligoninėje Žaliakalnyje. 1929 m. Veterinarijos skyrius dėl lėšų stokos uždarytas, studentai pasiųsti tęsti studijų į įvairias užsienio valstybes.
1935 m. gruodžio 2 d. LR Žemės ūkio ministerijos pavedimu Veterinarijos taryba pripažino būtinybę steigti aukštąją veterinarijos mokyklą. 1936 m. sausio 27 d. žemės ūkio ministras Stasys Putvinskis, remdamasis Veterinarijos tarybos pasiūlymu, Ministrų tarybai įteikė memorandumą dėl aukštosios veterinarijos mokyklos steigimo. Buvo sudaryta Laikinoji veterinarijos akademijos taryba, jos pirmininku paskirtas Veterinarijos departamento direktorius Stasys Jankauskas.
1936 m. rugpjūčio 25 d. paskelbtas prezidento Antano Smetonos įstatymas Veterinarijos akademijai įsteigti ir laikyti. Juo vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Veterinarijos akademija. 1936 m. rugsėjo 19 d. Valstybinio veterinarinės bakteriologijos instituto rūmuose Kaune, Vilijampolėje, dalyvaujant to meto Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriams bei Lietuvos veterinarijos gydytojų XVI suvažiavimo dalyviams, iškilmingai atidaryta Veterinarijos akademija.
Juridiškai įsteigta Akademija dar nebuvo savarankiška mokymo įstaiga. Visus bendruosius mokslus studentai klausė Vytauto Didžiojo universitete, kartu su Medicinos fakulteto studentais, ir tik gyvulių anatomijos jie mokėsi Valstybinio veterinarijos bakteriologijos instituto (VVBI) Anatomijos skyriuje.
1938 m. liepos 25 d., paskelbus statutą ir prie jo prijungus VVBI, Akademija tapo savarankiška aukštąja mokykla. Jos sudėtyje buvo gamybinis padalinys, perimtas iš VVBI – Serologijos institutas. Kiti VVBI padaliniai pertvarkyti į katedras, o nemažai instituto darbuotojų tapo Akademijos dėstytojais. 1939 m. Akademijoje jau buvo 9 specialiosios katedros, dirbo vienas profesorius, 10 docentų, mokėsi 65 studentai.
1940 m. vasarą Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Veterinarijos akademija pradėta pertvarkyti sovietinės aukštosios mokyklos pavyzdžiu: priimta 40 studentų daugiau, pradėti dėstyti politiniai mokslai. 1941 m. įkurtas mokomasis ūkis.
Vokiečių okupacijos metais studentai mokėsi slapstydamiesi, kad nebūtų paimti į vokiečių kariuomenę ar išvežti darbams į Vokietiją. 1943 m. kovo 15 d. Veterinarijos akademija, kaip ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, buvo uždaryta.
1946 m. akademija patyrė daug nuostolių – pavasario potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrengimų ir apgadino pastatus. IšsiliejusiosNeries vandenyse žuvo visi laboratoriniai gyvūnėliai, 30 arklių – gydomųjų serumų producentų. Tais pačiais metais įsteigtas antrasis –Zootechnikos fakultetas, pradėta rengti zootechnikus. Nuo 1949 m. veikė Neakivaizdinis fakultetas, nuo 1976 m. – Kvalifikacijos kėlimo. Vėliau abu panaikinti. Nuo 1957 m. leidžiamas laikraštis „Gyvulininkystės specialistas“. 1986 m. Akademija apdovanota Darbo raudonosios vėliavos ordinu.[1]
1992 m. kovo 1 d. atnaujintos Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinės studijos. 1994 m. sukurtas akademijos herbas (dail. Raimundas Miknevičius). 2001 m. prie LVA prijungti Gyvulininkystės ir Veterinarijos institutai. Tais pačiais metais įsteigtas Veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų ir darbuotojų tęstinio mokymo centras. 2004 m. patvirtintas akademijos statutas, reorganizuotos katedros.
Akademijos pastatų kompleksas išsidėstęs Vilijampolėje, trapecijos formos teritorijoje tarp Tilžės, Erdvilo, Radvilų Dvaro ir J. Naujalio gatvių. Lygaus reljefo sklype abi gatves sieja tiesūs pietvakarių ir šiaurės rytų krypties takai. Kiti takai jungia pastatus. Želdiniai sutelkti prie pastatų, takų ir pagal sklypo aptvarą.
1930 m. paskyrus veterinarijos įstaigoms 5 ha sklypą, prasidėjo komplekso kūrimas. Sklypą suplanavo ir pastatus projektavo inžinierius Jonas Jasiukaitis. Statybos darbus vykdė 19 firmų bei rangovų, iš jų dvi užsienio firmos (įrengė centrinį šildymą, vėdinimą, garo katilus ir liftus).
Statyba vyko keliais etapais. 1933 m. pastatytas Valstybinis veterinarinės bakteriologijos institutas su laboratorija prie Tilžės gatvės, greta, kiek į pietryčius – personalo gyvenamasis namas, centre – vivariumas, už jo arklidė ir tvartas. Antrasis etapas prasidėjo istitutą reorganizavus į Veterinarijos akademiją. 1938 m. į šiaurės vakarus nuo centrinių rūmų pastatytas zootomikumas, atokiau į pietryčius – užkrečiamųjų ligų skyrius, šiauriniame sklypo kampe – mokomoji kalvė (1940 m.). Tuo metu paversta taku anksčiau čia buvusi Lampėdžių gatvė, sklypas aptvertas metalo ir betono tvora.
Pokario metais sutvarkyta aplinka ir želdiniai. 1968 m. Akademijos teritorijoje pastatyta vienintelė Lietuvoje skulptūra žirgui (skulpt. Jurgis Rutkauskas).[3]1972 m. pietryčių pusėje pastatyta valgykla, 1971–1979 m. vakariniame kampe – zooinžinerijos (mokomasis) korpusas. 1982 m. perplanuotas stadionas, šalia kurio pastatyta sporto salė. Teritorijos pakraščiuose pastatyti pagalbiniai ūkiniai pastatai, garažai. 1996 m. kultūros namai rekonstruoti į Leono Kriaučeliūno privačią kliniką (smulkiųjų gyvūnų klinika). 2003 m. nugriauta valgykla, jos vietoje pastatytas veterinarijos inspekcijos pastatas.
Visi senieji pastatai mūriniai, tinkuoti. Stogai gegninės konstrukcijos, dengti čerpėmis. Pastatų išorėje kartojasi trikampiai stoglangiai, stilizuotų nacionalinių motyvų ornamentika. Iš visų Akademijos pastatų raiškiausi, dekoratyviausi yra klinikos, centriniai rūmai ir vivariumas. Kiti statiniai kuklesni, tačiau visi drauge sudaro darnų, išbaigtą architektūros kompleksą.[4]2005 m. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.[5]
↑Sparnuoti ir keturkojai miesto ženklai // Kauno diena, 2004-08-14 [1]
↑Kauno architektūra / Jolita Kančienė. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas I. Adomausko g. 18. – Vilnius: Mokslas, 1991. – 59-63 psl. – ISBN 5-420-00641-3
Lietuvos veterinarijos akademijai – 70 metų: 1936–2006 (sud. Antanas Sederevičius). – Kaunas: Naujasis lankas, 2006 m. – 413 p.: iliustr. – ISBN 9955-03-348-7
