Varšuvos kunigaikštystė

Księstwo Warszawskie Varšuvos kunigaikštystė
Prancūzijos imperijos klientė
←   ←   ← 1807 – 1815 →   →   →
Vėliava Herbas
Location of Kunigaikštystė 1809 m.
Sostinė	Varšuva
Kalbos	lenkų prancūzų vokiečių
Valdymo forma	konstitucinė monarchija
Kunigaikštis
1807–1815	Frydrichas Augustas I
Era	Naujieji laikai
- Įkūrimas	1807 m. birželio 9 d.
- Padalinimas	1815 m. birželio 9 d.
Valiuta	zlotas

Lenkijos istorija
Germanija
Slavų Germanija:
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai
Lenkijos karalystė (Piastai)
Lenkų kunigaikštystės
Jogailaičiai
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Prūsijos karalystė
Varšuvos kunigaikštystė
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas)
Antroji Respublika
Trečiasis Reichas
Socialistinė Lenkija
Trečioji Respublika
Istoriniai regionai
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė

Varšuvos kunigaikštystė (lenk. Księstwo Warszawskie, pranc. Duché de Varsovie, vok. Herzogtum Warschau), dar vadinama Varšuvos didžioji kunigaikštystė^[1] – valstybė, kurią 1807 m. Napoleono karų metu įkūrė Napoleonas Bonapartas.^[2] Ji apėmė etniškai lenkiškas žemes, kurias Prūsija atidavė Prancūzijai pagal Tilžės taiką. Tai buvo pirmasis bandymas atkurti suverenią Lenkijos valstybę po ATR padalijimų ir apėmė dabartinės Lenkijos centrinę ir pietrytinę dalis.

Kunigaikštystę personalinėje unijoje valdė Napoleono sąjungininkas Frydrichas Augustas I, kuris tapo Varšuvos didžiuoju kunigaikščiu ir išliko teisėtu kandidatu į Lenkijos sostą.^[3][4] Po nesėkmingos Napoleono invazijos į Rusiją kunigaikštystę iki 1815 m. okupavo Prūsijos ir Rusijos kariuomenės, kol Vienos kongrese ji buvo oficialiai padalinta abiem šalims. Rusijos imperijai atitekusi rytinė centrinė kunigaikštystės teritorija vėliau buvo pertvarkyta į Kongresinę Lenkiją, o Prūsija vakaruose suformavo Poznanės didžiąją kunigaikštystę. Krokuvos miestui, Lenkijos kultūros centrui, buvo suteiktas laisvojo miesto statusas iki 1846 m., kai jis buvo prijungtas prie Austrijos.^[5]

Administracinis suskirstymas

Varšuvos kunigaikštystė 1807–1812 m. Po Vienos kongreso padalytos žemės: geltona spalva – Prūsijai, raudona – Rusijai

1807 m. įkurti 6 departamentai:^[6]

• Bydgoščiaus departamentas
• Kališo departamentas
• Lomžos departamentas
• Plocko departamentas
• Poznanės departamentas
• Varšuvos departamentas

1809 m. iš naujų teritorijų sudaryti dar 4 departamentai:

• Krokuvos departamentas
• Liublino departamentas
• Radomo departamentas
• Sedlcų departamentas

Taip pat skaitykite

• Varšuvos kunigaikštystės kariuomenė

Išnašos

1. „A Guide to the United States' History of Recognition, Diplomatic, and Consular Relations, by Country, since 1776: Poland“. US Department of state.
2. Williamson, David G. (2011). Poland Betrayed: The Nazi-Soviet Invasions of 1939 (anglų). Stackpole Books. p. 1. ISBN 978-0-8117-0828-9.
3. Barbara Grochulska, Księstwo Warszawskie, Wiedza Powszechna, Warszawa 1966, s. 78-79.
4. Jarosław Czubaty, Księstwo Warszawskie (1807-1815), WUW, Warszawa 2011, s. 133.
5. Hertslet 1875, p. 127. sfn error: no target: CITEREFHertslet1875 (help)
6. Konstytucja Księstwa Warszawskiego, Tytuł VIII. Podział kraju i administracja. Art. 64. Kraj zostaje podzielony na sześć departamentów.