Tikrojo kapokmedžio lapaiTikrojo kapokmedžio žiedyno kekėTikrojo kapokmedžio vaisiaiTikrojo kapokmedžio vaisiaus viduje esantis pluoštas ir nedidelės sėklytėsTikriesiems kapokmedžiams, kaip ir daugumai kitų stambių magnolijūnų augančių tropikų kraštuose, būdingos atraminės lentinės šaknys. Nuotraukoje individas augantis Ekvadore.Tikrojo kapokmedžio (Ceiba pentandra var. guineensis) afrikinis varietetas – viena aukščiausių vietinių Afrikos medžių rūšių. Pav.: istorinis Kotono medis(Cotton Tree) augęs Siera Leonės sostinėje Fritaune
Drėgnųjų atogrąžų miškų medžiai. Kaip pionierinė populiacija plinta palei upes augančiuose miškuose ir antriniuose miškuose, sausesniuose regionuose – ant upių ir upelių pakrančių. Greitai auga aukštų medžių apsuptose miško aikštelėse, kurie vėliau čia išauga kaip miško skliauto medžiai.[1]
Visoje Vakarų Afrikoje rūšis yra susijusi su apgyvendintomis ir apleistomis gyvenvietėmis.[1]
Afrikos populiacijos
Kartais Vakarų Afrikos populiacijos laikomos jų savaiminio paplitimo regionu. Bet iki šiol botanikos šaltiniai dėl rūšies populiacijos statuso atogrąžų Afrikoje vieni kitiems prieštaringi, ir lieka neįminta mįsle kaip jų populiacija pateko į Afrikos žemyną. Anot vienų šaltinių, manoma kad juos čia išplatino žmonės, o kiti šaltiniai laiko vietine atogrąžų Afrikos rūšimi, atseit rūšis čia paplito natūraliai pati. Kad juos šiame žemyne išplatino žmonės, nėra jokių įrodymų. Jų vaisių viduje esantis pluoštas labai degus, vandenyje neskęsta, kuriame gali ilgai plūduriuoti. Tad dalis mokslininkų ir teigia, kad dėl pastarosios savybės, iš Pietų Amerikos žemyno dėka Atlanto vandenyno srovių nešamos sėklos ir pasiekė Vakarų Afrikos krantus ir taip čia savaime išplito.[3] Dalis botanikų Afrikos tikrųjų kapokmedžių populiacijas laiko atskiru Ceiba pentandra var. guineensisporūšiu.
Dažnai auga iškilę 10-20 metrų virš aplinkinių kitų medžių lajų. Tikrieji kapokmedžiai paprastai užauga 20-50 m aukščio ir su 1,5 m, rečiau 2,5 m skersmens kamienu.[4] Aukščiausi individai gali siekti 70 m aukštį,[1] o kamieno skersmuo virš atraminių lentinių šaknų apie 3 m.
Morfologija
Tikriesiems kapokmedžiams būdingos didžiūlės atraminės lentinės šaknys. Labai brandžių individų atraminės lentinės šaknys būna labai plačiai išsirangiusios aplink medį iki 20 m spinduliu ir labai brandžių individų kartais siekia iki 12-15 m aukščio, stambiausių individų iki 5,8 m skersmens.
Jaunų medžių kamieno ir didesnių šakų žievė tankiai apaugusi piramidiniais ar kūginiais aštriais dygliais, kurių su amžiumi vis mažėja. Lapai sudėtiniai, plunksniški, ~20 cm skersmens, sudaryti iš 5–9 lapelių. Vaisius – stambi, pailga dėžutė, pilna gelsvo pluošto, tarp kurio įsiterpusios sėklos.
Kiti duomenys
Tikrieji kapokmedžiai greitai augantys medžiai. Sausrų sezonu meta ar iš dalies meta lapus.
Garsūs medžiai
Afrikos žemyne istorinis rūšies individas geriausiai žinotas pavadinimu Kotono medis(Cotton Tree), šimtmečius virš Siera Leonės sostinės Fritauno stūksojęs milžiniškas medis, pirmiesiems jos gyventojams simbolizavęs laisvę, nuvirto 2023 m. gegužės mėn., naktį, audros metu per stiprią liūtį.[5][6][7][8]
Amžius
Savaiminio augimo biotope paprastai gyvena iki 300 metų, seniausi individai apie 500 metų.
Panaudojimas
Tikrieji kapokmedžiai naudojami dviem pagrindiniais tikslais sėklų pluoštui ir medienai.[1]
Tikrieji kapokmedžiai naudojamas dėl sėklų pluošto, ypač iš auginamų jų medžių Pietryčių Azijoje, o jų sėklų pluoštas, vadinamas ‘kapoku’. Jis labai lengvas, plūdrus vandenyje ir atsparus vandeniui. Tiesa, kapokas gaunamas tik rankų darbu, jį sunku suverpti. Ši žaliava naudojama kaip alternatyva pūkams, kurie naudojami tekstilės pramonėje – čiužinių, pagalvių, apmušalų, taip pat ir pliušinių žaislų, pavyzdžiui, pliušinių meškiukų, užpildas arba naudojamas kaip šilumos izoliatorius. Anksčiau sėklų pluoštas buvo naudojamas gelbėjimosi liemenių gamybai. XX a. pabaigoje, pradėjus naudoti sintetinius pakaitalus, tikrojo kapokmedžio pluošto naudojimas sumažėjo.[1]
Šiuo metu tikrojo kapokmedžio pluoštas daugiausia naudojamas kaip mediena, iš kurios dažniausiai gaminama fanera, taip pat dėžės ir dėžutės bei lengvi stalių dirbiniai. Pagaminti luotui, tradiciškai ištisas kamienas ištuštinamas. Mediena naudojama lengviems baldams, indams, konteineriams, muzikos instrumentams, drožiniams ir panašiems daiktams gaminti. Šių medžių eksploatacija beveik visiškai priklauso nuo gavybos laukinėje gamtoje, nors Ganoje buvo dedamos tam tikros pastangos įveisti plantacijas.[1]
Tikėtina, kad ateityje tikrųjų kapokmedžių naudojimas didės, mažėjant vertingesnių medžių rūšių. Šių medžių mediena tarptautinėse rinkose turi palyginti nedidelę vertę, tačiau ji yra svarbus kelių Afrikos šalių eksporto produktas. Tikrieji kapokmedžiai taip pat naudojami medicinoje ir dekoratyviniais tikslais.[1] Medžio žievė turi diuretinių, afrodiziakinių savybių, kartais dedama į ajahuaską. Iš medžio sėklų gaunamas aliejus, kuris panaudojamas muilo bei trąšų gamyboje.
↑researchgate.net / Phylogeny and biogeography of Ceiba Mill. (Malvaceae, Bombacoideae); Authors: Flávia Fonseca Pezzini, Kyle G Dexter, Jefferson Guedes de Carvalho-Sobrinho, Catherine Kidner, James A Nicholls, Luciano Queiroz, R. Toby Pennington. Frontiers of Biogeography 13(2) | January 2020
.jpg)
.jpg)
.jpg)
