Kamienas – sumedėjęs medžio arba krūmostiebas. Kamienas tarnauja kaip atrama, iškelianti lają į viršų, be to, juo pernešamos medžiagos iš šaknų į šakas ir atvirkščiai. Medžių kamienai yra svarbiausias medienos šaltinis.
Didžiąją kamieno dalį sudaro negyva mediena, išsidėsčiusi metinėmis rievėmis. Tik jauniausia medienos dalis, esanti arčiausiai kamieno šerdies, tarnauja vandens ir mineralinių medžiagų pernašai. Dėl to medžiai išpuvusiais kamienais gali ilgai gyventi. Kamieno storėjimą lemia brazdas, kuris kasmet gamina po medienos sluoksnį į vidinę pusę ir karnienos sluoksnį į išorinę pusę. Karniena pernešamos lapuose pagamintos organinės medžiagos į šaknis. Karnienos sluoksniai žymiai plonesni nei medienos ir rievių nesudaro. Kamieną dengia stora kamštinė žievė, sauganti nuo nepalankių išorinių poveikių. Žievė yra svarbus požymis atpažįstant medžius, ypač tada, kai medžiai numetę lapus.
Šis straipsnis apie botaniką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.