Sankūrai (taip pat vadinami Sankūriais, lenk. Sankury) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 11 km į rytus nuo Punsko, apie 13 km į šiaurę nuo Seinų ir 125 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. 36 gyventojai (1983 m.), iš jų 69 % lietuviai.[1]. Valsčiaus keliai Seinai – Užvidugirių Būda su pakelės kryžiumi ir Sankūrai-Seivai (buvusio senovinio kelio iš Lazdijų į pietinę Prūsą dalis). Kaimo turizmo sodyba. Valstybės saugomas 9,0 m aukščio ir 0,4 m kamieno apimties kadagys.
Istorija
Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Sankūrai pirmąkart minimi 1745 m. Spaudos draudimo metais veikė slapta lietuviška mokyklėlė. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 75 gyventojai, iš kurių visi buvo lietuviai.[2] Antrojo pasaulinio karo metais okupantai visus kaimo gyventojus buvo išvarę į Lietuvą, 54 % jų grįžo atgal. 1958 m. kovo 1 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys. Į Sankūrus įjungtas buvęs Gvazdikėlių (lenk. Gvuzdično) kaimelis.[3] 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. Vidugirių bibliotekos filialas su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis.[4] Sutinkamai su Europos Sąjungos finansuojamu projektu 2005/201 [5] Sankūrai sujungti asfaltuotu keliu per Burbiškes su Galinių kaimu (Lazdijų rajonas).
Žymūs žmonės
Bronius Makauskas (g. 1950 m.) – Lietuvos istorikas, Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys.
Šaltiniai
Literatūra
Tarybų Lietuvos enciklopedija, 3t, Vyriausioji Enciklopedijų Redakcija, Vilnius, 1987, 623 psl.
Nuorodos
