Šlynakiemis[1] (lenk. Szlinokiemie) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 3 km į pietvakarius nuo Punsko, apie 20 km į šiaurės vakarus nuo Seinų ir 124 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Daugiau nei 90 % kaimo gyventojų yra lietuviai.[2] Upė Šalčia (lenk. Marycha). Ežerai: Juodis (Juodelis), Meldinis, Bebrutis, pastarajame įrengtas rezervatas – saugomi ten gyvenantys upiniai bebrai. Išlikę keletas XIX a. statytų pastatų. Apskrities kelias 
Suvalkai – Seinai, valsčiaus kelias Punskas – Šlynakiemis. Geležinkelis Kaunas – Suvalkai. Punsko bibliotekos filialas su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis.[3] Į Šlynakiemio sudėtį įjungtas buvęs Pašalčių kaimelis.[4]
Istorija
Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimo teritorijoje rasta paleolito laikų žmonių gyvenvietė. Pats Šlynakiemis minimas jau 1606 metais, o 1921 m. jame buvo 331 gyventojas. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 331 žmogus, iš kurių 24 lenkai ir 307 lietuviai.[5]
Tarpukaryje veikė lietuviškų draugijų skyriai. Per Antrąjį pasaulinį karą 10 % gyventojų išvaryti į Lietuvą. 1944 m. surašymo duomenimis kaime gyveno 373 lietuviai ir 25 lenkai. 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvo Lietuvos partizanai Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jį lydėjęs Vytautas Prabulis-Žaibas. Toje vietoje pastatytas atminimo kryžius.[6] Po karo iki 1978 m. veikė lenkiška pradinė mokykla, kurioje buvo lietuvių kalbos pamokos.[7] 1954–1974 m. kaime suvaidinta dešimt kaimo saviveiklininkų suruoštų vaidinimų.[8] 1960 m. rugsėjo 24 d. įsikūrė Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos padalinys. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Šaltiniai
Žymūs žmonės
Nuorodos
