Prancūzų kalba

Prancūzų kalba
français
KalbamaPrancūzija[a]
Kalbančiųjų skaičiusGimtoji ~79,9 mln.
Apie 274 mln. prancūzakalbių (gimtoji ir antroji; 2022)[1][2]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių11
KilmėIndoeuropiečių
 Italikų
  Romanų
   Vakarų


    Galo-romanų
     Oïl


      Prancūzų
Oficialus statusas
Oficiali kalba
Prižiūrinčios institucijosAcadémie française (Prancūzijoje); Office québécois de la langue française (Kvebeke)
Kalbos kodai
ISO 639-1fr
ISO 639-2fre (B)/fra (T)
ISO 639-3fra
SILFRN
Geografinis paplitimas

Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.[3] Kalbančiųjų pasaulyje yra apie 129 mln. Giminingiausios kalbos yra Oil kalbos, istoriškai Prancūzijos šiaurinėje ir Belgijos pietinėje dalyse vartotos vietinės kalbos.

Prancūzų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų oficiali arba darbo kalba (Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga, Tarptautinis olimpinis komitetas, Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautinis teisingumo teismas, Interpolas, Pasaulinė pašto sąjunga, Europos transliuotojų sąjunga ir daugelis kitų).

Istorija

Romėnų įsiveržimas į Galiją

Prancūzų kalba susidarė iš liaudinės lotynų kalbos, išstūmusios vietines kalbas. Iki romėnų įsiveržimo į Galiją (58-52 m. pr. m. e., vadovavo Julijus Cezaris) šiuolaikinės Prancūzijos teritorijoje daugiausia gyveno keltų gentys, kurias romėnai vadino galais, tačiau buvo ir kitų etninių/kalbinių grupių – iberų pietų Prancūzijoje ir Ispanijoje, ligūrų Viduržemio jūros pakrantėje, graikų savo kolonijose (pvz., Masalijoje šiuolaikinio Marselio vietoje), finikiečių, vaskonų (Prancūzijos pietvakariuose).

Nors prancūzai mėgsta save kildinti iš galų (nos ancêtres les Gaulois), tačiau šiuolaikinėje prancūzų kalboje yra mažiau nei 200 keltiškos kilmės žodžių (daugiausia vietovių ir augalų pavadinimų bei žemdirbystės terminų). Savo ruožtu, kai kurie gališki žodžiai, kuriems nebuvo atitikmenų lotynų kalboje, pateko į lotynų kalbą (pvz., aprangos pavadinimas les braies). Lotynų kalba greitai tapo visos Galijos lingua franca, vartojama prekybos, valstybiniams ir švietimo reikalams (tačiau tai buvo ne klasikinė lotynų kalba, o šnekamoji liaudies lotynų kalba, kuria kalbėjo romėnų kareiviai ir prekybininkai).

Frankai

Nuo III a. į Romos imperiją iš rytų veržėsi germanų gentys, kai kurios iš jų apsigyveno Galijoje. Prancūzų kalbos formavimuisi didžiausią įtaką turėjo frankai (šiaurės Prancūzijoje), alemanai (ties dabartine Prancūzijos-Vokietijos siena), burgundai (Ronos slėnyje) ir vizigotai (Akvitanijoje). Šios germaniškai kalbančios gentys padarė didelę įtaką tų vietovių lotynų kalbai, pakeisdamos tiek tarimą, tiek ir sintaksę. Taip pat kito žodynas: apie 15 % šiuolaikinės prancūzų kalbos žodžių yra germaniškos kilmės, ypač daug žodžių ir posakių, susijusių su jų socialine struktūra ir karine taktika.

Langue d'Oïl

Viduramžių italų poetas Dantė, lotyniškai rašydamas savąją De vulgari eloquentia, romanų kalbas suskirstė taip: „nam alii oc, alii si, alii vero dicunt oil“ („vieni sako oc, kiti sako si, o dar kiti sako oïl“). Tuo jis išskyrė 3 kalbų grupes: oïl kalbas (šiaurės Prancūzijoje); oc kalbas (pietų Prancūzijoje) ir si kalbas (Italijoje ir Iberijos pusiasalyje). Šiuolaikiniai kalbininkai viduramžių Prancūzijos kalbas skirto į 3 geografinius pogrupius: Langue d'oïl ir Langue d'oc yra dvi pagrindinės grupės, o trečioji, Frankų-provansalų, laikoma tarpine tarp pirmųjų dviejų grupių.

Šiuolaikinė prancūzų kalba yra langue d'oïl, t. y. kalba, kuri vartoja žodį "oïl" (dabartinėje kalboje "oui"), reiškiantį „taip“. Šios kalbos (pikardų, valonų, frankų, normanų) buvo veikiamos germaniškų kalbų, kuriomis kalbėjo užkariautojai frankai (nuo Klovio I valdymo laikų išplėtę savo įtaką į visą šiaurinę Galiją). Šiuolaikinė prancūzų kalba susidarė iš Paryžiaus apylinkėse vartotos Oïl kalbos (frankiškoji teorija), arba iš standartizuotos oficialios kalbos, kuri rėmėsi visoms Oïl kalboms būdingomis savybėmis (lingua franca teorija). Žodis Oïl kilęs iš lotyniškojo hoc ille („taip yra“).

Langue d'oc kalbos, kuriose žodis „taip“ buvo oc, yra kalbų grupė Prancūzijos pietuose ir Ispanijos šiaurėje (priklauso tokios kalbos kaip gaskonų ir provansalų); šios kalbos beveik nepatyrė frankų įtakos. Žodis oc/òc kilęs iš lotyniškojo hoc.

Dabartinėje prancūzų kalboje yra du žodžiai, reiškiantys „taip“, oui ir si; pastarasis naudojamas atsakant į neigiamą klausimą. Si kilęs iš lotyniškojo sic („taigi“), ir susijęs su italų, ispanų ir katalonų kalbų žodžiais, reiškiančiais „taip“.

Kitų kalbų įtaka

Ankstyvaisiais viduramžiais Prancūzijos gyventojų kalba patyrė ir kitų kalbinių grupių poveikį.

Nuo V iki VIII amžiaus keltų kalbomis kalbančios gentys iš pietvakarinės Britanijos salos dalies (Velso, Kornvalio, Devono migravo per Lamanšo sąsiaurį į Bretanę. Tai buvo viena iš britų kalbų, dėl prancūzų kalbos įtakos suformavusi į dabartinę bretonų kalbą.

VI-VII a. vaskonai peržengė Pirėnų kalnus, jų buvimas paveikė pietvakarių Prancūzijos oksitanų kalbą – susidarė tarmė, vadinama gaskonų kalba.

Nuo IX a. į Prancūzijos teritoriją veržėsi vikingai iš Skandinavijos, jie įsikūrė šiaurės vakaruose, dabartinėje Normandijoje. Vietinę kalbą jie papildė daugeliu žodžių, pirmiausia susijusių su jūrininkyste.

1066 m. normanai užkariavo Angliją ir joje išplatino normanų kalbą. Ši prancūzų kalbos tarmė tapo Anglijos administravimo ir literatūros kalba, vadinama anglonormanų kalba. Iki XIV a. vidurio ji buvo Anglijos aukštuomenės ir prekybos kalba, per ją į anglų kalbą pateko daugybė prancūziškų žodžių.

Daugelis žodžių, susijusių su prabangos prekėmis, prieskoniais, mokslais ir matematika, viduramžiais į prancūzų kalbą pateko iš arabų kalbos.

Šiuolaikinė prancūzų kalba

Daugelis kalbininkų visas oïl kalbas iki maždaug 1300 m. kartu vadina senąja prancūzų kalba (ancien français). Anksčiausias žinomas rašto paminklas šia kalba yra 842 m. Strasbūro priesaika, senąja prancūzų kalba buvo rašomos epinės dainos chanson de geste.

1539 m. Villers-Cotterêts ediktu Prancūzijos karalius Pranciškus I prancūzų kalbą paskelbė oficialia Prancūzijos valstybės administracijos ir teismų kalba (iki tol buvo vartojama lotynų kalba). Diegiant standartizuotą kanceliarijos kalbą ir išnykus linksniavimui, šis dialektas vadinamas viduriniąja prancūzų kalba (moyen français). Po unifikacijos, standartizacijos ir kalbos švarinimo laikotarpio, XVII ir XVIII amžių prancūzų kalba neretai vadinama klasikine (français classique), tačiau daugelis kalbininkų prancūzų kalbą nuo XVII a. iki dabar paprasčiausiai vadina šiuolaikine prancūzų kalba (français moderne).

1634 m. Kardinolas Rišeljė įkūrė Prancūzų akademiją (Académie française), kuri tapo oficialia įstaiga, besirūpinančia prancūzų kalbos švara ir išlikimu. Ją sudaro iki gyvos galvos skiriami 40 akademikų. Akademija vis dar veikia, jos spaudimu užsienietiški žodžiai keičiami prancūziškais (pvz., vieni iš naujausių pakeitimų – software pakeista į logiciel, o email į courriel; tačiau prancūzišką žodį kompiuteriui pavadinti, ordinateur, sukūrė ne akademija, o kompanijos IBM pasamdytas kalbininkas).

Nuo XVII iki XIX amžiaus, Prancūzija buvo galingiausia kontinentinės Europos valstybė; dėl to ir dėl Švietimo epochos įtakos prancūzų kalba tapo išsilavinusios Europos lingua franca, ypač meno, literatūros ir diplomatijos srityse. Daugelio šalių monarchai, pvz., Prūsijos karalius Frydrichas II arba Rusijos imperatorė Jekaterina II, ja laisvai kalbėjo ir rašė.

Šiuo metu prancūzų kalba patiria vis didesnį anglų kalbos spaudimą (pastaroji XX a. pirmoje pusėje išstūmė prancūzų kalbą, tapdama vyraujančia kalba pasaulyje), ypač tarptautinio verslo, mokslo ir populiariosios kultūros srityse. Prancūzijoje imamasi priemonių, kad reklamose greta užsienietiškų žodžių būtų prancūziškas vertimas, o radijuje ne mažiau 40 % dainų būtų transliuojama prancūzų kalba. Prancūzijos regionuose taip pat stiprėja vietinių kalbų pripažinimo reikalavimai.

Geografinis paplitimas

  Valstybės, kuriose prancūzų kalba yra daugumos gimtoji kalba
  Valstybės, kuriose ji yra oficiali arba administracinė kalba, bet ne daugumos gimtoji kalba
  Valstybės, kuriose ji yra mažumos arba antroji kalba
  Valstybės, kuriose yra vietinė frankofonų mažuma

Šalis ir regionus, kurių nacionalinė kalba yra prancūzų arba kur ši kalba yra paplitusi vienija tarptautinė Frankofonijos organizacija.

Valstybinė kalba

Nepriklausomose valstybėse

Prancūzų kalba yra valstybinė 28-ose nepriklausomose valstybėse:

Nr. Šalis Žemynas
1. Kongo Demokratinės Respublikos vėliava Kongo Demokratinė Respublika Afrika
2. Prancūzijos vėliava Prancūzija Europa
3. Kanados vėliava Kanada Šiaurės Amerika
4. Madagaskaro vėliava Madagaskaras Afrika
5. Kamerūno vėliava Kamerūnas Afrika
6. Dramblio Kaulo Kranto vėliava Dramblio Kaulo Krantas Afrika
7. Burkina Faso vėliava Burkina Fasas Afrika
8. Nigerio vėliava Nigeris Afrika
9. Senegalo vėliava Senegalas Afrika
10. Belgijos vėliava Belgija Europa
11. Gvinėjos vėliava Gvinėja Afrika
12. Ruandos vėliava Ruanda Afrika
13. Čado vėliava Čadas Afrika
14. Haičio vėliava Haitis Šiaurės Amerika
15. Burundžio vėliava Burundis Afrika
16. Benino vėliava Beninas Afrika
17. Šveicarijos vėliava Šveicarija Europa
18. Togo vėliava Togas Afrika
19. Centrinės Afrikos Respublikos vėliava Centrinės Afrikos Respublika Afrika
20. Kongo Respublikos vėliava Kongo Respublika Afrika
21. Gabono vėliava Gabonas Afrika
22. Komorų vėliava Komorai Afrika
23. Pusiaujo Gvinėjos vėliava Pusiaujo Gvinėja Afrika
24. Džibučio vėliava Džibutis Afrika
25. Liuksemburgo vėliava Liuksemburgas Europa
26. Vanuatu vėliava Vanuatu Okeanija
27. Seišelių vėliava Seišeliai Afrika
28. Monako vėliava Monakas Europa

Priklausomose teritorijose

Nr. Šalis Žemynas Šalies statusas
1. Prancūzijos Polinezijos vėliava Prancūzijos Polinezija Okeanija Prancūzijos užjūrio bendrija
2. Naujosios Kaledonijos vėliava Naujoji Kaledonija Okeanija Ypatingą statusą turinti užjūrio bendrija
3. Aostos slėnio vėliava Aostos slėnis Europa Italijos autonominis regionas
4. Sen Marteno vėliava Sen Martenas Šiaurės Amerika Prancūzijos užjūrio bendrija
5. Voliso ir Futūnos vėliava Volisas ir Futūna Okeanija Prancūzijos užjūrio bendrija
6. Šv. Bartolomėjaus salos vėliava Šv. Bartolomėjaus sala Šiaurės Amerika Prancūzijos užjūrio bendrija
7. Sen Pjero ir Mikelono vėliava Sen Pjeras ir Mikelonas Šiaurės Amerika Prancūzijos užjūrio bendrija
8. Prancūzija Klipertono sala Šiaurės Amerika Prancūzijos valdžiai tiesiogiai pavaldi mažo ploto teritorija
9. Prancūzijos Pietų Sričių vėliava Prancūzijos Pietų Sritys Afrika ir Antarktida Prancūzijos užjūrio bendrija

Prancūzų kalba taip pat yra oficiali Prancūzijos užjūrio regionų statusą turinčiose teritorijose — Reunione, Gvadelupėje, Martinikoje, Prancūzijos Gvianoje ir Majote.

Teisinė padėtis Prancūzijoje

Frankofonijos vėliava

Pagal Prancūzijos Konstituciją, nuo 1792 m. prancūzų kalba yra oficiali Prancūzijos Respublikos kalba. Prancūzų kalbą privaloma vartoti oficialioje valstybės institucijų veikloje, švietimo sistemoje (su nedidelėmis išimtimis) ir teisiniuose sandoriuose; reklamose užsienietiški žodžiai turi būti išversti (plačiau žr. Toubon įstatymas).

Prancūzijoje gyvenančios tautos taip pat vartoja ir kitas kalbas (plačiau žr. Prancūzijos kalbos)

Teisinė padėtis Kanadoje

Dvikalbis (Anglų/Prancūzų) stop ženklas Otavoje.

Prancūzų kalba yra viena iš dviejų oficialių Kanados kalbų (greta anglų kalbos). Kanados įstatymai (tarp jų – Kanados teisių ir laisvių chartija) numato, kad vyriausybinių įstaigų paslaugos visoje Kanados teritorijoje turi būti prieinamos tiek anglų, tiek ir prancūzų kalba; Kanados parlamento posėdžiuose užtikrinamas vertimas į abi kalbas; užrašai ant kanadietiškų prekių turi būti abejomis kalbomis. Prancūzų kalba yra gimtoji apie 22 % Kanados gyventojų, dar 18 % yra dvikalbiai.

Nuo 1974 m. prancūzų kalba yra vienintelė oficiali Kvebeko provincijos kalba. 1977 m. Kvebeke priimta Prancūzų kalbos chartija (dar žinoma kaip „Loi 101“), kuria numatytas privalomas prancūzų kalbos vartojimas švietimo sistemoje (išskyrus tą atvejį, kai moksleivis ar jo tėvai didžiąją dalį savo išsilavinimo gavo Kanadoje anglų kalba) – tuo siekiama priversti imigrantų vaikus perimti prancūzų, o ne anglų kalbą. Chartijoje taip pat buvo numatyta, kad reklamoje ir ženkluose, teismuose bei parlamente galima vartoti tik prancūzų kalbą (dėl prieštaravimų konstitucijai 1993 m. šis įstatymas buvo pakeistas – reklamoje ir ženkluose leista vartoti ir kitas kalbas, jei užrašas prancūziškai yra aiškiai dominuojantis).

Prancūzų kalba taip pat yra oficiali Naujojo Bransviko provincijoje. Ontarijo, Naujosios Škotijos ir Manitobos provincija neturi oficialios kalbos statuso, tačiau provincijų vyriausybės suteikia visas paslaugas prancūzų kalba tose bendruomenėse, kuriose gyvena daug frankofonų. Ontarijo provincijos vyriausybė Kanados sostinę Otavą oficialiai pripažįsta dvikalbiu miestu.

Teisinė padėtis kitose šalyse

Dvikalbis ženklas Briuselyje

Prancūzų kalba yra viena iš oficialių Šveicarijos kalbų. Ja kalbama vakarinėje šalies dalyje (Ženevos, Vo, Niošatelio ir Juros kantonai, dalis Berno, Valė ir Fribūro kantonų). Frankofonai sudaro ~20 % Šveicarijos gyventojų (maždaug 1,55 mln. žm.).

Prancūzų kalba yra viena iš oficialių Belgijos kalbų. Ja kalbama pietinėje šalies dalyje (Valonijoje) ir sostinėje Briuselyje).

Greta italų kalbos, prancūzų kalba yra oficiali kalba Italijos Aostos slėnio provincijoje. Ji yra oficiali Monako kunigaikštystės kalba. Prancūzų kalba kaip oficiali arba administracinė kalba vartojama keliolikoje centrinės ir vakarų Afrikos šalių.

Tarmės

Pagrindinis straipsnis – Prancūzų kalbos tarmės.

Dabartinė prancūzų kalba turi Il-de-Franso, Puatjė, Normandijos, Pikardijos, Valonijos, Lotaringijos, Burgundijos tarmes ir pietryčių (frankų provansalų) tarmių grupę.

Egzistuoja keliolika geografinių prancūzų kalbos variantų, iš kurių svarbiausi:

Kreolų kalbos

Prancūzų kalbos pagrindu susidarė keletas kreolinių kalbų:

Garsų sistema

Pagrindinis straipsnis – Prancūzų kalbos fonetika ir rašyba.

Prancūzų kalbos tarimas vadovaujasi aiškiomis taisyklėmis, tačiau rašyba remiasi istoriniu (o ne fonetiniu) principu. Tarimo taisyklės kinta priklausomai nuo tarmės, tačiau literatūrinės kalbos tarties principai yra tokie:

  • jungimas (liaison: žodžio gale esantis priebalsis, paprastai s, x, z, t, d, n ir m, dažniausiai netariamas (tačiau žodžio pabaigoje esantys 'c', 'r', 'f', ir 'l' paprastai yra tariami). Kai kitas žodis prasideda balsiu, netariamas priebalsis yra tariamas, kad sudarytų jungtį tarp dviejų žodžių. Kai kuriais atvejais jungimas yra privalomas, pvz., s žodžių junginiuose les amants ar vous avez; kai kurie yra neprivalomi arba kinta priklausomai nuo tarmės ar registro, pvz., pirmoji s junginiuose deux cents euros ar euros irlandais; kai kuriais atvejais jungtis nedaroma, pvz., s junginyje beaucoup d'hommes aiment. Jei žodžio gale esantis priebalsis sudvigubinamas ir prirašoma netariama raidė e (pvz., Parisien → Parisienne), tas priebalsis visada aiškiai ištariamas.
  • balsių iškritimas (elision): kai po vienskiemenio žodžio (pvz., je arba que) eina žodis, prasidedantis balsiu, tas žodis netenka savo galinio balsio, kuris pakeičiamas apostrofu ('). Pvz., vietoje je ai rašoma ir tariama j'ai.
  • nosiniai balsiai – po balsių einantys „n“ ir „m“ netariami, o padaro prieš juos einantį balsį nosiniu. Ši taisyklė negalioja, kai n arba m sudvigubinami arba iškart po jų eina kitas balsis.
  • digrafai: balsiams ir dvibalsiams žymėti rašte naudojamos dviejų ir daugiau raidžių kombinacijos.
  • geminacija (sudvigubintos raidės): šiuolaikinėje prancūzų kalboje dvigubai rašomi priebalsiai tariami kaip vienas (nors iki pat 8 d-mečio kine ar televizijoje buvo galima išgirsti ilginimą). Pvz., illusion tariama [ilyzjő], o ne [illyzjõ]. Tačiau geminacija galima sakinyje, tarp dviejų žodžių.
  • Kirtis pastovus – visada paskutiniame skiemenyje.
  • rašyboje kirčio ženklai gali rodyti garso tarimą, skirti vienodai tariamus žodžius arba tiesiog rodyti žodžio etimologiją.

Gramatika

Pagrindinis straipsnis – Prancūzų kalbos gramatika.

Pagrindinės prancūzų kalbos gramatinės ypatybės (bendros su kitomis romanų kalbomis) yra šios:

Žodžių tvarka sakinyje yra veiksnys-tarinys-papildinys, išskyrus atvejus, kai papildinys yra įvardis (šiuo atveju žodžių tvarka yra veiksnys-papildinys-tarinys).

Žodynas

Didžioji dalis prancūziškų žodžių yra kilusi iš šnekamosios, arba kitaip – liaudinės lotynų kalbos, arba kilę iš lotyniškų ar graikiškų žodžių šaknų.

Iš lotynų kalbos kilusius prancūzų kalbos žodžius yra sunkiau atpažinti nei, pvz., itališkuosius, nes prancūzų kalba išsivystė iš liaudinės kalbos, o nekirčiuoti paskutinieji skiemenys daugeliu atvejų nukrito arba perėjo į kitą žodį.

Manoma, kad iš įprastiniame žodyne, tokiame kaip Petit Larousse arba Micro-Robert Plus (35,000 žodžių), esančių žodžių, 12 % (4200) yra skoliniai iš kitų kalbų. Apie 25 % (1054) iš šių skolinių yra atėję iš anglų kalbos (dauguma jų palyginti neseniai). Maždaug 707 žodžiai yra pasiskolinti iš italų kalbos, 550 iš senųjų germanų kalbų, 481 iš senųjų galo-romanų kalbų, 215 iš arabų kalbos, 164 iš vokiečių kalbos, 160 iš keltų kalbų, 159 iš ispanų kalbos, 153 iš olandų kalbos, 112 iš persų kalbos ir sanskrito, 101 iš indėnų kalbų, 89 iš kitų Azijos kalbų, 56 iš Afrikos kalbų, 55 iš slavų ir baltų kalbų, 144 iš kitų kalbų.[4]

Kalbai būdinga iš dalies dvidešimtinė skaičiavimo sistema, t. y., dvidešimt yra naudojamas kaip pagrindas skaitmenims nuo 70 iki 99 sudaryti. Pavyzdžiui, 80 prancūzų kalba yra quatre-vingts, kas reiškia keturiskart po dvidešimt. Tokiam skaičiavimui įtakos turėjo pakrantėję gyvenusios keltų (bretonų) gentys ir vikingai.

Rašyba

Prancūzų kalba rašoma lotynų abėcėle su 5 papildomais diakritiniais ženklais (kairinis kirtis, dešininis kirtis, sedilė, stogelis ir dierezė (du taškai).

Rašyba archaiška (susiformavusi apie XVIII a., tarimas stipriai nuo jos nutolęs).

Vartojimas Lietuvoje

Prancūzų institutas ir Prancūzijos ambasada Vilniuje.

Prancūzų kalbos vartojimas Lietuvoje paplito tarp aukštuomenės XIX a. Tarpukario Lietuvoje prancūzų kalbą neretai mokėjo Lietuvos inteligentijos nariai, o nuo 1936 m. ji tapo pagrindinė dėstoma užsienio kalba Lietuvos mokyklose.[5] Dar tarybiniais laikais prancūzų kalba užleido pozicijas anglų ir vokiečių kalboms. 2004/2005 mokslo metais Lietuvoje prancūzų kaip pirmosios užsienio kalbos mokėsi 10610 moksleivių 212 mokyklų, kaip antrosios kalbos – 7817 moksleivių 230 mokyklų.

Lietuvoje veikia šios organizacijos, prisidedančios prie prancūzų kalbos skleidimo Lietuvoje:

  • Prancūzų kultūros centras prie Prancūzijos ambasados Vilniuje
  • Lietuvos – Prancūzijos asociacija
  • Lietuvos – Prancūzijos prekybos rūmai, Frankofonijos verslo forumas
  • Prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija
  • Frankofonų studentų klubas „CLEF“ (Cercle Lituanien des Étudiants Francophones)
  • „Union presse francophone“ Lietuvos skyrius
  • Frankofoniškųjų šalių studijų centras Mykolo Riomerio universitete
  • Šiaulių universiteto prancūzų kultūros centras

Būtiniausi posakiai

Lietuviškai Prancūziškai
Prancūziškai Français
Lietuviškai Lituanien
Taip Oui
Ne Non
Laba diena Bonjour
Laba diena (po pietų)/labas vakaras Bon après-midi / bonsoir
Labos nakties! Bonne nuit !
Sudie Au revoir
Prašom S'il-vous-plaît
Ačiū Merci
Atsiprašau Pardon / désolé (jei sako vyras) / désolée (jei sako moteris)
Nes/Todėl kad Parce que
Kodėl? Pourquoi ?
Kas (žmogus)? Qui ?
Kas (daiktas)? Quoi ?
Kada? Quand ?
Kur? Où ?
Kaip? Comment ?
Kiek? Combien ?
Aš nesuprantu Je ne comprends pas
Padėkite! Aidez-moi !
Kur yra tualetas? Où sont les toilettes ?
Aš nemoku prancūziškai Je ne parle pas français
Ar mokate angliškai? Parlez-vous anglais ?

Pastabos

  1. ↑ Įskaitant jos užjūrio valdas, Kanada (ypač Kvebekas ir Naujasis Bransvikas), Belgija (Valonija ir Briuselis), Šveicarija, Liuksemburgas ir Monakas. Valstybinė kalba Haityje, daugelyje centrinės ir vakarų Afrikos valstybių; plačiai vartojama kai kuriose Azijos šalyse (Vietnamas, Laosas, Kambodža) ir šiaurės Afrikos šalyse (Tunisas, Alžyras), kai kuriose JAV valstijose (Luiziana).

Šaltiniai

  1. ↑ „Ethnologue: French“. Nuoroda tikrinta 23 September 2017.
  2. ↑ „French language is on the up, report reveals“. thelocal.fr. 6 November 2014.
  3. ↑ Vidas Kavaliauskas. Prancūzų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 786-787 psl.
  4. ↑ Walter & Walter 1998.
  5. ↑ Lietuvių daugiakalbystė – tarp anglų ir rusų (Veidas)

Nuorodos

Vikižodynas
Wikipedia
Wikipedia
Vikipedija Prancūzų kalba
Ž • A • R
Italikų ir romanų kalbos
Italikų

faliskų  · lotynų  · oskų  · umbrų
Rytų romanų kalbos
Italų–romanų kalbos
Galų–romanų kalbos
Iberų–romanų kalbos
Pasviruoju šriftu pažymėtos mirusios kalbos.

Read other articles:

Ceremonial pipe

Ceremonial smoking pipe, used by Native Americans Peace pipe redirects here. For other uses, see Peace pipe (disambiguation). A pipestem from the upper Missouri River area, without the pipe bowl, from the collection of the Peabody Museum of Archaeology and Ethnology. A ceremonial pipe is a particular type of smoking pipe, used by a number of cultures of the indigenous peoples of the Americas in their sacred ceremonies. Traditionally they are used to offer prayers in a religious ceremony, to m...

 

Rey Mysterio

Rey Mysterio, Jr.Rey pada tahun 2018Nama lahirÓscar GutiérrezLahir11 Desember 1974 (umur 48)Chula Vista, California[1]Tempat tinggalSan Diego, California[2]Karier gulat profesionalNama ringLa Lagartija Verde (The Green Lizard)[2][2]El Nino[3]Rey Misterio II[3]Rey Misterio Jr.[4]Rey Mysterio[5]Rey Mysterio Jr.[2][6]Super NinoTinggi5 ft 6 in (1,68 m)[5]Berat175 pon (79 kg)[...

 

Washington's 49th legislative district

American legislative district This article does not cite any sources. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: Washington's 49th legislative district – news · newspapers · books · scholar · JSTOR (July 2023) (Learn how and when to remove this template message) Map of Washington's 49th legislative district Washington's 49th legislative district is one of fort...

Maxine Audley

English actress (1923–1992) Maxine AudleyBornMaxine Hecht(1923-04-29)29 April 1923London, EnglandDied23 July 1992(1992-07-23) (aged 69)Fulham, London, EnglandOther namesViolet M. HechtOccupationActressYears active1947–1992Spouses Leonard Cassini ​(m. 1944)​ Andrew Broughton (dates unknown) Frederick Granville ​ ​(m. 1954⁠–⁠1965)​ Leo Maguire ​(m. 1978)​ Children1...

 

Butterflies And Hurricanes

Butterflies and HurricanesSampul CD Butterflies and Hurricanes.Singel oleh Musedari album AbsolutionSisi-BSing For Absolution (Live Akustik)Butterflies and Hurricanes (Live)Dirilis20 September 2004FormatCD/Vinyl 7/DVDGenreNew progSymphonic rockDurasi5:01 (Versi album)4:48 (Versi single)4:10 (Radio edit)LabelMushroom ATUK003CD (UK)PenciptaMatthew BellamyProduserJohn Cornfield, Paul Reeve, MuseKronologi singel Muse Apocalypse Please (2004) Butterflies and Hurricanes (2004) Supermassive Black Ho...

 

Субагатай

Субагатай Субагатай (Шубуудай) (*д/н — 1587) — 10-й очільник Дербен-Ойрата в 1577—1587 роках. В китайських джерелах відомий як Сібу Гутай. Життєпис Походив з гілки Хубілаїдів династії Чингізидів. Син тушету-хана Абатая. З 1564 року брав участь у війнах проти ойратів. 1577 року пі...

Operación Amanecer

Operación Amanecer Parte del Conflicto palestino-israelíParte de conflicto entre Gaza e Israel Altos mandos de las FDI de Israel en una reunión tras el inicio de la operaciónFecha 5 de agosto - 7 de agosto de 2022Lugar Franja de Gaza y los Territorios PalestinosResultado Alto al fuego desde el 7 de agostoBeligerantes  Israel Yihad Islámica Palestina Comandantes Yair Lapid Benny Gantz Aviv Kochavi Ziyad al-Nakhalah Tayseer Jabari  † Khaled Mansour  † Bajas 2 efectivos h...

 

Солошине

село Солошине Герб Країна  Україна Область Полтавська область Район Кременчуцький район Громада Горішньоплавнівська міська громада Основні дані Населення 836 Поштовий індекс 39245 Телефонний код +380 5343 Географічні дані Географічні координати 48°57′12″ пн. ш. 33°56′44″...

 

Pusat Kedokteran dan Kesehatan Kepolisian Negara Republik Indonesia

Pusat Kedokteran dan Kesehatan PolriSingkatanPusdokkes PolriStruktur yurisdiksiWilayah hukumIndonesiaLembaga pemerintah Kepolisian Negara Republik IndonesiaStruktur operasionalMarkas besarJl. Trunojoyo No.3, Jakarta 12110Pejabat eksekutifIrjen. Pol. dr. Asep Hendradiana, Sp.An., KIC., M.Kes., (Kepala Pusdokkes)Situs webhttps://corona.pusdokkes.polri.go.id/ Pusat Kedokteran dan Kesehatan Kepolisian Negara Republik Indonesia (Pusdokkes Polri) adalah unsur pendukung di bidang kedokteran kepolisi...

Who I Am with You

2014 single by Chris YoungWho I Am with YouSingle by Chris Youngfrom the album A.M. ReleasedJanuary 20, 2014 (2014-01-20)Recorded2013GenreCountryLength3:11LabelRCA NashvilleSongwriter(s) Marv Green Paul Jenkins Coy Thompson Jason Sellers Producer(s)James StroudChris Young singles chronology Aw Naw (2013) Who I Am with You (2014) Lonely Eyes (2014) Who I Am with You is a song written by Marv Green, Paul Jenkins, and Jason Sellers[1] and recorded by American country music...

 

Rivaldo

Untuk aktor Indonesia dengan nama yang mirip secara homofonik, lihat Revaldo. Rivaldo Rivaldo bersama Bunyodkor pada tahun 2010Informasi pribadiNama lengkap Rivaldo Vítor Borba FerreiraTanggal lahir 19 April 1972 (umur 51)Tempat lahir Recife, BrasilTinggi 186 m (610 ft 3 in)Posisi bermain Gelandang serang/penyerangKarier junior1989–1990 Paulistano1991–1992 Santa CruzKarier senior*Tahun Tim Tampil (Gol)1991–1992 Santa Cruz 36 (20)1992–1994 Mogi Mirim 40 (27)1993–...

 

Acanthametropus pecatonica

Artikel ini sebatang kara, artinya tidak ada artikel lain yang memiliki pranala balik ke halaman ini.Bantulah menambah pranala ke artikel ini dari artikel yang berhubungan atau coba peralatan pencari pranala.Tag ini diberikan pada Februari 2023. Acanthametropus pecatonica Status konservasiPunahIUCN82 TaksonomiKerajaanAnimaliaFilumArthropodaKelasInsectaOrdoEphemeropteraFamiliAcanthametropodidaeGenusAcanthametropusSpesiesAcanthametropus pecatonica lbs Acanthametropus pecatonica adalah sebuah sp...

Gunung Pantai Cermin

Gunung Pantai CerminMirror Beach MountGunung Pantai Cermin Dari Pesisir SelatanTitik tertinggiKetinggian2.690 m (8.830 ft)Puncak1.218 mMasuk dalam daftarRibuKoordinat1°16′39″S 100°48′0″E / 1.27750°S 100.80000°E / -1.27750; 100.80000 GeografiGunung Pantai CerminKabupaten Solok, dan Kabupaten Pesisir Selatan, Sumatera Barat, IndonesiaTampilkan peta SumatraGunung Pantai CerminGunung Pantai Cermin (Indonesia)Tampilkan peta IndonesiaPegununganBuk...

 

Ottawa-Carleton Detention Centre

This article may be unbalanced towards certain viewpoints. Please improve the article by adding information on neglected viewpoints, or discuss the issue on the talk page. (May 2016) Ottawa-Carleton Detention CentreLocation2244 Innes Road Ottawa, Ontario, Canada K1B 4C4Coordinates45°25′29″N 75°34′47″W / 45.42466°N 75.57970°W / 45.42466; -75.57970StatusOperationalCapacity575Opened1972Managed byMinistry of Community Safety and Correctional Services The Ottawa...

 

Hyundai D engine

This article needs additional citations for verification. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: Hyundai D engine – news · newspapers · books · scholar · JSTOR (March 2021) (Learn how and when to remove this template message) Reciprocating internal combustion engine D engineOverviewManufacturerHyundai Motor CompanyProduction2001–2010LayoutConfigurationIn...

Allen, County Kildare

Village in County Kildare, Ireland This article does not cite any sources. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: Allen, County Kildare – news · newspapers · books · scholar · JSTOR (October 2021) (Learn how and when to remove this template message) Village in Leinster, IrelandAllen AlúineVillageAllenLocation in IrelandCoordinates: 53°14′09″N 6°51...

 

Trapdoor Fucking Exit

1990 studio album by The Dead CTrapdoor Fucking ExitStudio album by The Dead CReleased1990RecordedDecember 1989 (1989-12) – January 1990 (1990-01)StudioMy Pit P.C. (New Zealand)GenreNoise rock, garage punkLength63:32LabelPrecious MetalThe Dead C chronology Helen Said This(1989) Trapdoor Fucking Exit(1990) Harsh 70s Reality(1992) Professional ratingsReview scoresSourceRatingAllmusic[1] Trapdoor Fucking Exit is the third studio album by The Dead C, released...

 

Histoire de la laïcité en France

Cet article concerne les prémices de la laïcité en France. Pour ses applications contemporaines, voir Laïcité en France. La devise de la République française apposée en 1905 sur le tympan d’une église à Aups. L'histoire de la laïcité en France est la naissance et le développement de ce principe jusqu'à l'époque contemporaine. La laïcité a pris corps pour la première fois en France pendant la Révolution française : l’abolition de l’Ancien Régime en août 178...

Royal Family Order of the Crown of Brunei

Order of Brunei The Royal Family Order of the Crown of BruneiDarjah Kerabat Mahkota BruneiAwarded by Sultan of BruneiTypeStateEstablished15 August 1982CountryBruneiRibbonStatuscurrently constitutedPost-nominalsDKMB The Royal Family Order of the Crown of Brunei (Malay: Darjah Kerabat Mahkota Brunei) is an order of Brunei. It was established on 15 August 1982 by Sultan Hassanal Bolkiah.[1] The order carries the post-nominal letters DKMB.[1][2] Recipients This list is inc...

 

Kuorum Dua Belas Rasul (Gereja LDS)

Lihat pula: Suksesi apostolik (Gereja LDS) dan Kuorum Dua Belas Rasul Kepresidenan Pertama dan Kuorum Dua Belas Rasul pada September 1898 Dalam Gereja Yesus Kristus dari Orang-Orang Suci Zaman Akhir (The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, Gereja LDS), Kuorum Dua Belas Rasul (juga disebut Dewan Dua Belas Rasul) adalah salah satu badan pemerintahan dalam hierarki gereja tersebut. Para anggota Kuorum Dua Belas Rasul adalah para rasul, dengan sebutan nabi, penglihat dan penerima wahyu, ...

 

Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!