2003 m. Madrido universitete apgynė daktaro disertaciją „Rūšies kategorija indoeuropiečių veiksmažodžio sistemoje“.[2] 2003–2008 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė ispanų kalbą.[1] M. Viljanueva Svensonas Vilniaus universiteto Baltistikos katedroje pradėjo dirbti nuo 2005 m. 2007–2008 ir 2010–2012 m. prisidėjo prie internete prieinamos Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazės kūrimo.[3] Paskaitas baltistikos temomis skaitė Berlyno, Getingeno, Jėnos, Ciuricho, Krokuvos ir kituose universitetuose. M. Viljanueva Svensonas priklauso baltistikos mokslo darbų žurnalo „Baltistica“ redakcinei kolegijai.[4] Publikavo daugiau kaip 60 mokslo darbų, dauguma jų skirti istorinei baltų kalbų gramatikai jos duomenis lyginant su kitomis indoeuropiečių kalbomis. M. Viljanueva Svensonas baltistikos srityje labiausiai nusipelnė tirdamas veiksmažodžio, daiktavardžio sistemas ir atskiras formas, segmentinę fonologiją, akcentologiją, be to, yra parašęs daug reikšmingų straipsnių iš kitų sričių. M. Viljanuevos Svensono tyrimų laukas artimas profesoriaus Jono Kazlausko moksliniams interesams, 2020 m. rugpjūčio 1 d. M. Viljanueva Svensonas buvo apdovanotas Jono Kazlausko premija už baltų kalbų istorinės gramatikos tyrimus iš indoeuropeistikos perspektyvos.[5][6] Be baltistikos, M. Viljanueva Svensonas gilinasi į bendruosius indoeuropiečių kalbotyros, indoeuropiečių tautų kultūros ir ispanų kalbotyros klausimus.[2] M. Viljanueva Svensonas Lietuvos aukštosioms mokykloms yra parašęs indoeuropiečių kalbotyros vadovėlį „Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai“, kuris buvo išleistas du kartus – 2012 ir 2016 m.[7][8]
Dėstomi dalykai
M. Viljanuevos Svensono Vilniaus universitete dėstomi dalykai:[2]
