Šiuo metu pasaulyje (daugiausia Europoje) yra per 30 baltistikos centrų. Pagrindinis baltistikos centras Lietuvoje yra Vilniaus universitetas. Nuo 1965 m. leidžia žurnalą „Baltistica“. Kadangi lietuvių kalba indoeuropiečių kalbų kontekste turi nemažai archajiškų bruožų, tai baltistiniai tyrimai atliekami ir ten, kur yra indoeuropeistika.
Pirmieji lietuvių – latvių kalbų lyginimo bandymai pastebimi jau senųjų gramatikų raštuose (D. Klein, Grammatica Litvanica 1653 m., G. F. Stender, Lettische Grammatik 1783 m.).
Karaliaučiaus universitete 1718–1944 m. veikė lietuvių kalbos seminaras. Moksliškai baltų kalbos pradėtos tirti ir lyginti su kitomis indoeuropiečių kalbomis XIX a., F. Boppui 1816 m. padėjus pirmuosius lyginamosios kalbotyros pagrindus. Į jo 1833 m. išleistą Vergleichende Grammatik jau buvo įtraukta ir lietuvių kalba. Daugiau ar mažiau lyginamosios yra ir F. Kuršaičio (Grammatik der Litauischen Sprache, 1876 m.), o. Wiedermanno (Handbuch det littauischen Sprache, 1897 m.), K. Jauniaus (Grammatika litovskago jazyka 1908–1916), A. Leskieno (Litauisches Lesebuch, 1919 m.), J. Plakio (Leišu valodas rokas gramata, 1926 m.) gramatikos.
Prūsų kalbos paminklus po G.H. F. Nesselmanno (Die Sprache der alten Preussen an ihren Ueberresten erlaeutert, 1845 m.) moksliškai tyrė E. Berneker (Die preussische Sprache, 1896 m.).
Žymų indėlį į baltistiką įnešė Rusijos mokslininkai V. Toporovas, parašęs Prūsų kalbos etimologinio žodyno 1-5 t., bei O. Trubačiovas, su juo išplėtojęs K. Būgos darbus, – jie išsamiai ištyrė ir konstatavo Padnieprės hidronimijos baltiškumą.
