Algirdas Sabaliauskas (1929 m. liepos 26 d. Marijampolėje – 2016 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas.
1948 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją.[3] 1953 m. baigė Vilniaus universitetą, 1953–2001 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. Nuo 1954 m. su pertraukomis dėstė taip pat ir Vilniaus pedagoginiame universitete. 1958 m. apgynė daktaro disertaciją „Baltų kalbų žemės ūkio augalų pavadinimų kilmė“. 1975 m. tapo habilituotu mokslų daktaru, habilitacinis darbas – „Baltų kalbų leksikos tyrinėjimai“. Nuo 1992 m. – Latvijos mokslų akademijos užsienio narys. 1997 m. tapo Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi. 1997–2000 m. ėjo Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pareigas. Nuo 1998 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.[4][5][2]
Nagrinėjo lietuvių ir kitų baltų kalbų leksiką, šių kalbų tyrimo istoriją, išleido mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų. Dalis 1973 m. Čikagoje anglų kalba išleistos knygos „Noted Scholars of the Lithuanian Language“ skyrių išversta į japonų kalbą, 1986 m. išspausdinta knyga „Mes baltai“ išversta į anglų, švedų ir italų kalbas.[5]
A. Sabaliauskas – vienas iš Mažosios Lietuvos enciklopedijos autorių, tyrinėjimuose daug dėmesio skyrė Mažajai Lietuvai (paskelbė straipsnių apie Joną Bretkūną, Kristijoną Donelaitį). Yra rašęs apie Antaną Baranauską ir kitus lietuvių rašytojus. Įnešė svarų indėlį į Visuotinę lietuvių enciklopediją, prisidėjo prie įvairių lietuvių kalbotyros leidinių parengimo ir redagavimo, rašė recenzijas. Yra išvertęs latvių grožinės literatūros kūrinių.[4][5]
Už knygas „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija: Iki 1940 m.“ (1979) ir „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija: 1940–1980 m.“ (1982) 1984 m. A. Sabaliauskui skirta Lietuvos TSR valstybinė premija.[5] 1997 ir 2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiais.[1] 2004 m. pelnė Kazimiero Būgos premiją.[2]
Mokslinės monografijos:
Mokslo populiarinimo knygos:
{{cite web}}
|date=