Romos imperija Adriano laikais (valdė 117-38 m.). Galijos centre (šiaurės ir centrinė Prancūzija) yra Lugduno Galija.
Lugduno Galija (lot.Gallia Lugdunensis; pranc.Gaule Lyonnaise) – Romos imperijos provincija, buvusi keltų galų teritorija, dalis dabartinės Prancūzijos.
Pavadinta pagal sostinę Lugduną (dabartinis Lionas), kuris, spėjama, buvo stambiausias romėnų Europos miestas į vakarus nuo Italijos ir didžiausias imperijos monetų kaldinimo centras. Netoli Lugduno buvo Condate altorius, prie kurio Trijų Galijų atstovai rinkdavosi praktikuoti Romos ir Augusto kultą.
Raida
Ji suformuota padalijant Plaukuotosios Galijos (lot.Gallia Comata) teritoriją į tris dalis. Pradinė šios provincijos, dar vadintos Keltų Galija (lot.Gallia Celtica), teritorija buvo nuo Senos ir Marnos šiaurės rytuose (riba su Belgijos Galija) iki Garonos pietvakariuose (riba su Akvitanijos Galija). Valdant Augustui Lugduno Galijos teritorija buvo sumažinta. Žemės tarp Luaros ir Garonos buvo perduotos Akvitanijos Galijai, o centrinė ir rytų dalys buvo perduotos naujai provincijai Aukštutinei Germanijai. Lugduno Galija buvo imperijos provincija, verta būti valdoma imperijos legato.
