Numidija (lot. Regnum Numidiae, ber. ⵜⴰⴳⵍⴷⴰ ⵏ ⵉⵏⵓⵎⵉⴷⵏ) – istorinė antikos laikų berberų valstybė Afrikos šiaurėje, dabartinėje Tuniso ir rytinėje Alžyro pakrantėje.
Valstybės ištakos buvo apie III a. pr. m. e., kai Numidijos teritorijoje susikūrė dvi gentinės valstybės – Massyli rytuose ir Massaesyli vakaruose. Masilių valdovas Masinisa apie 201 m. pr. m. e. su romėnų pagalba suvienijo abi gentis į vieną Numidijos valstybę.[1]
Apie 118 m. pr. m. e. – 105 m. pr. m. e. tarp Numidijos karaliaus Jugurtos ir Romos vyko Jugurtos karas. Romos sąjungininkė buvo Mauritanijos karalystė. Jugurtai pralaimėjus, Numidija padalinta: vakarinės jos dalys perduotos Mauritanijai, o rytinės išlaikytos kaip Romos pavaldi valstybė.
46 m. pr. m. e. mirus Jubai I, karalystė laikinai panaikinta, ją paverčiant Naujosios Afrikos provincija (lot. Africa Nova). 31 m. pr. m. e. ji trumpam atkurta, į sostą pasodinant Jubą II. Dar po 6 metų, 25 m. pr. m. e., Numidija galutinai panaikinta, ją prijungiant prie Afrikos provincijos. Tik 193 m. jos teritorijos tapo administruojamos kaip atskira Numidijos provincija.
Numidijos karaliai
Išnašos
.svg){kind=small}
