Armorika Romos imperijos laikais. Sena ir Luara išskirtos raudonai.
Armorika (Aremorika, lot.Armorica, Aremorica) – istorinė sritis dabartinėje šiaurės vakarų Prancūzijoje. Dažnai šiuo vardu vadinama Bretanė. Armorika egzistavo antikos laikais ir buvo laikoma Galijos dalimi, išsidėsčiusia jos pakrantėje prie Atlanto vandenyno, tarp Senos ir Luaros, kartais – ir Garonos upių.
Etimologija
Vietovardis „Armorika“ kilęs iš galų kalbos žodžių junginio are mori 'prie jūros' ir priesagos-ika, vartojamos geografiniams pavadinimams, plg.: bret.Armor 'Armoras' (Bretanės pakrančių teritorijos), ar mor 'jūra'; val.ar y môr 'jūros pakrantėje'; lot.ōra maritima 'pajūrys'.
Istorija
Pradžioje terminas buvo suprantamas žymiai plačiau negu dabar: juo buvo vadinama dabartinė Normandija ir netgi visa šiuolaikinės Prancūzijos pakrantė prie Atlanto.
Diodoras Sicilietis pasakoja, kad Armorika palaikė glaudžius prekybinius santykius su Romos Britanija. Anot Strabono, keturi „perkėlos punktai, kuriais paprastai naudojamasi vykstant iš žemyno į Didžiosios Britanijos salą“, – tai Reino ( ir Pa de Kalė), Senos, Luaros ir Garonos žiotys.[4]
Armorikos garbei pavadintas asteroidas (774) Armoras, kurį 1913 m. atrado prancūzų astronomas Šarlis le Morvanas, kilęs iš šio regiono.
Šaltiniai
↑Pliny. Natural history in ten volumes. V. II; tr. by H. Rackham. [3-d ed.] — Cambridge, MA: Harvard University Press — L.: W. Heinemann Ltd., 1961. — 9, 664 p. — P. 201, 203.
↑Цезарь Г. Ю. Галльская война // Записки Юлия Цезаря и его продолжателей о Галльской войне, о гражданской войне, об Александрийской войне, об Африканской войне; пер. М. М. Покровского. 2-е изд. — М.: Изд-во АН СССР, 1962. — 418 с. — С. 133.
↑Страбон. География (в 17 книгах); пер. Г. А. Стратановского. — Л.: Наука, 1964. — 957 с. — С. 190.