Lucko kunigaikštystė (ukr. Луцьке князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII – XIV amžiais Voluinės istoriniame regione, dab. Ukrainos Voluinės srityje.
Žemes aplink Lucką bandyta kaip atskirą valdą išskirti jau 1097 m., kuomet Voluinės kunigaikštis Sviatopolkas Iziaslavičius ją davė valdyti Davidui Sviatoslavičiui. Tačiau netrukus ši valda panaikinta. Kunigaikštystės pradžia laikoma 1154 m., kuomet čia ėmė valdyti Voluinės Iziaslavičių šakos atstovas Jaroslavas.
Toliau valdė jo sūnūs. Antrasis sūnus Mstislavas 1226 m. perleido kunigaikštystę Haličo-Voluinuinės valdovui Danieliui Haličiečiui[1], tačiau čia ir toliau liko valdyti jo įpėdiniai.
1323 m. kunigaikštystę prie LDK prijungė Gediminas, kuris čia pasodino savo sūnų Liubartą. Po šio valdė sūnus Teodoras. Po šio mirties 1387 m. kunigaikštystė panaikinta.
Ankstyvieji kunigaikščiai priklausė Voluinės Monomachovičių (Iziaslavičių) atšakai: