Liuksemburgiečių dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Liuksemburgiečiai (reikšmės).


Čekijos istorija
Germanija (bojai)
Markomanai, Kvadai
Samo valstybė > Didžioji Moravija
Bohemijos kunigaikštystė (Pšemislai)
Bohemijos karalystė, Moravija
Husitų karai
Liuksemburgai > Jogailaičiai
Habsburgai
Austrijos imperija > Austrija-Vengrija
Čekoslovakija:
Pirmoji, Antroji, Trečioji, Socialistinė
Čekija
Istoriniai regionai
Bohemija, Moravija, Silezija

Liuksemburgiečiai – Šventosios Romos imperijos giminė ir valdovų dinastija. 1308 Liuksemburgo grafas Henrikas tapo Vokietijos karaliumi, o jo sūnus netrukus buvo karūnuotas Čekijos karaliumi. Dinastijos viešpatavimą Šventojoje Romos imperijoje buvo du kartus nutraukusi Vitelsbachų dinastija. Po imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio mirties dinastija užsibaigė. Ją pakeitė Habsburgai.

Žymesnieji dinastijos atstovai:

Imperatorius Henrikas VII (1275–1313) – Šventosios Romos imperijos imperatorius;
Jonas Liuksemburgietis (1296–1346) – Henriko sūnus, Čekijos karalius;
Karolis IV Liuksemburgietis (1316–1378) – Jono sūnus, Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius;
Vaclovas IV Liuksemburgietis (1361–1419) – Karolio IV sūnus, Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos karalius;
Zigmantas Liuksemburgietis (1368–1437) – Karolio IV sūnus, Vengrijos ir Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius;
Elžbieta II, Vengrijos ir Čekijos karalienė, Alberto II Habsburgo žmona, kuri didžiąją dalį Liuksemburgų palikimo perdavė Habsburgams.