Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija. Lietuvoje Didžiaisiais kunigaikščiais Gediminaičiai buvo nuo 1315 ar 1316 m. iki 1572 m., kai nepalikęs palikuonių mirė paskutinis šios dinastijos valdovas Žygimantas Augustas.
Kartu Gediminaičiai valdė ir daug Rusios kunigaikštysčių, kur ilgainiui pakeitė Riurikaičius. Viena Gediminaičių dinastijos šaka – vad. Jogailaičiai, buvo ir Lenkijos, Čekijos bei Vengrijos karaliai.
Dėl Gediminaičių dinastijos pradžios yra tam tikrų neaiškumų. Po Traidenio mirties rašytiniuose šaltiniuose 1284–1285 m. minimas Daumantas ar Domantas. Jo ryšys su Traideniu nėra tiksliai žinomas, kaip nėra žinomas ir Daumanto ryšys su Gediminaičiais. Po Daumanto ~1287 m. Ldk tapo spėjamas Traidenio sūnus ar sūnėnas Butegeidis, Vytenio tėvo Butvydo ar Buivydo (netaisyklingai dar vadinamo „Pukuveru“) brolis. Po Butegeidžio Lietuvą valdė Butvydas, o po Butvydo – šio sūnus Vytenis Buivydas,- pastarasis literatūroje dažnai įvardijamas kaip Gedimino brolis, nors iš tiesų Gedimino „tėvu“, o vėliau „broliu“ ano meto kalba jis tituluotas tik atsižvelgiant į vienokią ar kitokią Gedimino padėtį savojo siuzereno atžvilgiu…
Gediminas, vos atėjęs į valdžią (1316 m.; galimas dalykas, po tais metais įvykusio dinastinio perversmo), ėmėsi diplomatijos bei karinėmis priemonėmis stiprinti ir plėsti LDK, − prijungė prie jos Turovo-Pinsko žemę, apie 1318 m. apvesdinęs sūnų Algirdą, pavertė jį Vitebsko kunigaikštystės paveldėtoju, o netrukus ir valdovu (apie 1320 m.), 1320 m. sudarė sąjungą su Tverės kunigaikštyste (su pertraukomis išsilaikiusią iki 1375 m.), ~1320–1325 m. primetė LDK protektoratą Volynei, Kijevui, Pskovui ir Smolenskui.
1341 m. gruodį miręs Gediminas valstybę paliko 2 savo broliams ir 7 ar 8 sūnums:
1344–1345 m. žiemą Kęstutis užėmė Vilnių, kuriame buvo įsikūręs jo brolis Jaunutis, ir perdavė LDK valdžią Algirdui. Vėliau šiedu perversmą įvykdę broliai kartu valdė visą LDK.
1348 m. vasario 2 d. ties Strėvos upeliu kovoje su kryžiuočiais žuvo Narimantas.
1377 m. gegužę miręs Algirdas sosto įpėdiniu paliko savo sūnų Jogailą. Kęstutis kurį laiką rėmė Jogailą. 1380 m. gegužės 31 d. Jogaila Dovydiškėse slapta sudarė taikos sutartį su Vokiečių ordinu, kuria įsipareigojo neremti Kęstučio, jei Ordinas pultų pastarojo valdas; sužinojęs apie Jogailos išdavystę, Kęstutis 1381 m. lapkritį užėmė Vilnių, o Jogailą išsiuntė į Vitebską.
1382 m. birželio 12 d. Jogailos šalininkai Vilniuje įvykdė perversmą, o netrukus užėmė ir Trakus. Kęstutis ir jo sūnus Vytautas su kariuomene atvyko prie Trakų į Jogailos pasiūlytas derybas, bet buvo suimti ir įkalinti Krėvos (ar Vilniaus „Kreivojoje“) pilyje. Vytautas iš nelaisvės pabėgo, o Kęstutį Rugpjūčio 15 d. greičiausiai vykdydami Julijonos Tveriškės įsakymą nužudė Jogailos tarnai.
1383 m. liepos 30 d. Vokiečių ordinas, sudaręs sutartį su Vytautu, paskelbė Jogailai karą. Rugpjūčio 12 d. Vytauto vadovaujama kryžiuočių kariuomenė užėmė Trakus ir apgulė Vilnių. Tačiau Skirgaila lapkričio 3 d. Trakus atsiėmė.
1384 m. Jogaila pasiūlė Vytautui taiką ir Vytautas, sudeginęs kelias kryžiuočių pilis, grįžo į Lietuvą, kur gavo valdyti Gardiną ir Palenkę, o 1387 m. – Volynę.
1386 m. vasarį Jogaila pasikrikštijo ir vedė Lenkijos karalienę Jadvygą, tapdamas Lenkijos karaliumi.
1387 m. Jogaila pradėjo Lietuvoje reformas, reikalingas unijai su Lenkija – pakrikštijo lietuvius, steigė vyskupijas, užrašė Skirgailai Trakų bei Polocko kunigaikštystes ir paliko jį savo vietininku Lietuvoje.
1390 m. sausio 19 d. Vytautas atnaujino sąjungą su Vokiečių ordinu bei bandė užimti Vilnių, ir galiausiai Jogaila pasiūlė Vytautui tapti jo vietininku Lietuvoje. Sudeginęs dar tris Ordino pilis, Vytautas vėl grįžo į Lietuvą, o 1392 m. rugpjūčio 4 d. Astrave sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.
1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jogailos bei Vytauto, sutriuškino Vokiečių ordino kariuomenę Žalgirio mūšyje.
1429–1430 m. Vytautas siekė būti karūnuotas Lietuvos karaliumi, tačiau taip ir nespėjęs, 1430 m. spalio 27 d. Vytautas Didysis mirė.
1430–1432 m. didysis kunigaikštis Švitrigaila pratęsė Vytauto siekius vainikuotis Lietuvos karaliumi, bet Lenkijos politikų pastangomis buvo nušalintas nuo valdžios.
1432 m. Lietuvos valdovu tampa Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto brolis
1434 m. birželio 1 d. mirė Lenkijos karalius, Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis Jogaila
1440 m. kovo 20 d. Trakuose buvo nužudytas didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, o birželio 29 d. Lietuvos didikai be Lenkijos Karalystės tarybos pritarimo didžiuoju kunigaikščiu paskelbė trylikametį Kazimierą Jogailaitį.
1492 m. birželio 7 d. Gardine mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras, o didžiuoju kunigaikščiu tapo jo sūnus Aleksandras.
1506 m. mirė paskutinis Lietuvos valdovas, mokėjęs lietuviškai – Aleksandras. Jo įpėdiniu tapo Žygimantas II Senasis.
Skalmanto (?) sūnus
Butvydo - Buivydo (?) sūnus
Pirmos kartos vyriškosios linijos genealoginis medis[1]