Šis straipsnis skirtas įvairių rūšių Lietuvos transportui aprašyti.
Transporto ir ryšių indėlis į šalies BVP Lietuvoje yra ketvirtas po pramonės, prekybos bei žemės ūkio ir sudaro 9,6 proc. (1998 m.). Kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje transporto sektoriuje sukuriama virš 14 proc. BVP. Didžiąją dalį transporto sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės sudaro pajamos iš tranzito. Lietuva yra tokioje pačioje geroje tranzitinėje padėtyje kaip ir šiaurinės kaimynės. Be to, Lietuvoje yra geresnės kokybės keliai, neužšąlantis jūrų uostas, geros transporto verslo tradicijos – puikus potencialas tranzitiniams pervežimams.
Keleivinių reisų skaičius pastaraisiais metais labai smarkiai sumažėjo – traukiniu jau nebegalima nuvykti į Alytų, Uteną, Tauragę, Druskininkus, Joniškį, Šalčininkus ar Skuodą, o tuo pačiu ir į dar daugybę miestelių ir kaimų, į kuriuos dar visai neseniai traukiniai kursavo. Tai aiškinta keleivinių geležinkelių nuostolingumu. Tarptautiniais maršrutais iš Lietuvos galima nuvykti į Maskvą, Minską, Mogiliovą, Varšuvą ir Sankt Peterburgą, taip pat per Lietuvą iš Karaliaučiaus vyksta traukiniai į kai kuriuos Rusijos bei Ukrainos miestus. Šiuo metu patogesnis susisiekimas egzistuoja Vilniaus-Kauno, Vilniaus-Turmanto, Vilniaus-Marcinkonių, Šiaulių-Radviliškio, Vilniaus-Trakų ašyse, kur traukiniai vyksta po kelis kartus per dieną. Tarp pagrindinių reisų dar galima paminėti reisus Šiauliai-Rokiškis, Vilnius-Stasylos. Yra greitieji traukiniai Vilnius-Klaipėda.
Literatūra
Lietuvos transportas (sud. Virginija Žilėnaitė). – V.: Infotrekas, 2005. – 300 p.: iliustr. – ISBN 9986-9336-9-2