Lietuvos Respublikos šimtmetis

Lietuvos Respublikos šimtmetis – šimto metų sukaktis nuo nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Tiek šalyje, tiek ir užsienyje švenčiama kelerius metus, nes 2017–2020 m. sueina keletas Lietuvos valstybingumui reikšmingų jubiliejų.

Atmintini istoriniai įvykiai

Pirmojo pasaulinio karo metais visą dabartinės Lietuvos teritoriją užėmė kaizerinės Vokietijos kariuomenė. 1917 m. rugsėjo 18 dieną Vilniuje buvo sušaukta Lietuvių konferencija, kuri paskelbė siekį kurti savarankišką „demokratiškais principais sutvarkytą“ valstybę. Tų pačių metų gruodžio 11 d. buvo pasirašytas šalies Nepriklausomybės paskelbimo aktas, numatantis glaudžią Lietuvos–Vokietijos sąjungą. Tai šalies gyventojų netenkino ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė pilną Nepriklausomybę. Vokietija iš pradžių pripažino tik Gruodžio 11 dienos aktą, o kovo 23 d. – Vasario 16 d. dokumentą de jure ir de facto.

1918 m. lapkričio 2 d. buvo priimta laikinoji Konstitucija. Lapkričio 5 d. Valstybės Tarybos Prezidiumas Augustiną Voldemarą paskyrė Ministru pirmininku, o 1918 m. lapkričio 11 d. jis sudarė pirmąją Vyriausybę. 1918 m. lapkričio 23 d. Vilniuje A. Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba – taip gimė Lietuvos kariuomenė.

1918 m. gruodžio mėnesį į Lietuvą įsiveržė Raudonoji armija, prasidėjo Nepriklausomybės kovos. Iki 1919 m. vasaros puolimas buvo sustabdytas ir bolševikai išstumti iš šalies, kartu iširo ir bandymas kurti prokumunistinę Litbelo respubliką. 1919 m. liepą iš Latvijos pusės pradėjo skverbtis bermontininkai (nepaisydami Antantės įpareigojimo palikti Lietuvą, jie užėmė šalies šiaurinę teritoriją). Po Lietuvos kariuomenės atakų, iki gruodžio 15 d. bermontininkai buvo išvyti. 1919 m. balandžio 19 d. Lenkijos kariuomenė užėmė Vilnių. Po daugelio mūšių ir karinių susidūrimų spalio 7 d. pasirašyta Suvalkų karinę sutartis. Nors išvengti teritorinių praradimų nepavyko, tačiau valstybingumas liko išsaugotas.

1920 m. balandžio 14–15 d. buvo išrinktas Steigiamasis Seimas, kuris į pirmąjį posėdį tuometinės laikinosios Lietuvos sostinės Kauno teatro salėje susirinko gegužės 15 d. Prasidėjo valstybės kūrimo darbai.

Renginiai šalies teritorijoje

Dar 2015 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 904, kuriame patvirtinta minėjimo programa. Joje buvo numatyta:

Vilniuje surengti iškilmingą 100–mečio minėjimą ir koncertą Katedros aikštėje;
Sukurti vieną meninį, dvylika televizijos dokumentinių ir šešis pilnametražius dokumentinius filmus;
Išleisti Aleksandro Merkelio monografiją „Antanas Smetona“, leidinius „Lietuvos savanoriai“, „Valstybės šimtmetis skaičiais“ ir „Nepriklausomybės šimtmečio kronika“;
Pastatyti paminklus: Jonui Basanavičiui, broliams Vileišiams ir pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje; taip pat signatarams Steponui Kairiui Utenoje, Jokūbui Šernui Biržuose, Stanislovui Narutavičiui ir jo broliui pirmajam Lenkijos Respublikos prezidentui Gabrieliui Narutavičiui Telšiuose;
Pastatyti paminklinius biustus: Jonui Basanavičiui Marijampolėje, Jonui Vileišiui ir Kaziui Bizauskui Pasvalyje;
Memorialinėmis lentomis įamžinti S.Banaičio, M. Biržiškos, J. Šerno, K.Bizausko ir J. Basanavičiaus atminimą;
Sukurti ir išleisti apyvarton Šimtmečiui skirtą proginę monetą ir pašto ženklus, taip pat atminimo medalį;
Surengti Dainų šventę „Lietuva, Tėvyne mūsų“;
Sukurti ir išplatinti Jubiliejui skirtus plakatus, lipdukus, ženklelius;
Kiti renginiai (iš viso numatyti 400 projektų, tame tarpe 73 oficialių).

2017 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė galutinai patikslino Šimtmečio minėjimo programą. Kai kurių programos punktų buvo atsisakyta jr papildomai skirta lėšų konkurso „Šimtmečio iniciatyvos“ nugalėtojams (23 projektai).

Atidengti atminimo akmenys šalies gyvenvietėse

Už šalies ribų

Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijos šalyje ir užsienyje pristatė svarbiausius politikos, ekonomikos, kultūros ir mokslo įvykius ir nusipelniusius žmones, pastangas įsitvirtinti pasaulyje.
„Klajūnų klubas“ keturiais automobiliais rengė žygį apie pasaulį. Lietuvos Respublikos jubiliejus, nuvažiavus apie 200 tūkst. kilometrų, pristatytas šimte valstybių.
2018 m. keletas renginių buvo organizuoti kartu su Latvija ir Estija. Paryžiaus Orsė muziejuje veikė paroda „Simbolizmas Baltijos šalių mene“. Berlyne vyko Baltijos muzikos festivalis, visos trys šalys bendrai pasirodė Londono ir Leipcigo knygų mugėse.