Jūrmala – didžiausias Baltijos valstybių kurortinis miestas ir antras pagal plotą Latvijos miestas, esantis 25 km nuo Rygos.[1]
Jūrmalos miestas susideda iš smulkių kurortų juostos. Iš vakarų į rytus išsidėstę kurortai: Kemeriai, Jaunkemeriai, Sluoka, Kaugurai, Vaivarai, Asarai, Melužai, Pumpurai, Jaundubultai, Dubultai, Majorai, Dzintarai, Buldurai ir Lielupė.
Veikia didžiausias Baltijos šalyse vandens pramogų parkas.
Istorija
Seniausioji Jūrmalos dalis yra Sluoka, kuri jau 1785 m. gavo miestelio, o 1878 m. – miesto teises. Sluokos vystymąsi skatino 1896 m. pastatytas popieriaus fabrikas, kuris veikė iki XX a. dešimto dešimtmečio.
Nuo XIX a. žvejų gyvenvietės (dabar miesto dalys) Jūrmalos teritorijoje tapo kurortais. Kai kurių kurortų pradiniai (vokiški) pavadinimai pastebimai skiriasi nuo dabartinių: Melužai – Karlsbade, Dzintarai – Edinburga.
Kemeriai iškilo 1838 m. kaip Rusijos imperijos valstybinis kurortas dėl čia esančių mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkinių.
1920 m. kovo 2 d. Latvijos vyriausybė iš šių gyvenviečių suformavo Rygos Jūrmalos miestą. 1946 m. pradžioje Latvijos SSR vyriausybė Rygos Jūrmalą įtraukė į Rygos sudėtį kaip atskirą rajoną, prie kurio 1949 m. prijungė Priedainę. Pagaliau 1959 m. lapkričio 11 d. Latvijos SSR AT Prezidiumas priėmė sprendimą dėl Jūrmalos miesto suformavimo, sujungiant Rygos miesto Rygos Jūrmalos rajoną, Sluoką ir Kemerius.
Žymūs žmonės
Jūrmaloje gimę:
Sportas
Mieste žaidžia FK Jūrmala-VV ir FC Jūrmala futbolo klubai.
Miestai partneriai
Anadija (Anadia), Portugalija
Eskilstuna, Švedija
Jakobštatas (Jakobstad – Pietarsaari), Suomija- Jevle (Gävle), Švedija
Kabūra (Cabourg), Prancūzija
Palanga, Lietuva
Pernu (Pärnu), Estija
Kazanė, Rusija- Maskvos Pietryčių apygarda, Rusija
- Sankt Peterburgo Admiraliteto apygarda, Rusija
Teračina (Terracina), Italija
Šaltiniai
Nuorodos
