Graikijos tamsieji amžiai (apie 1200–800 m. pr. m. e.) – Graikijos istorijos laikotarpis nuo numanomos dorėnų invazijos ir Mikėnų rūmų kultūros pabaigos apie 1200 m. iki pirmųjų graikų miestų-valstybių ženklų IX a. pr. m. e. Šis terminas vis rečiau vartojamas, nes archeologinių radinių ir įrašų iš to laikotarpio trūkumas buvo atsitiktinumas, o ne istorinis faktas[1].
Tuo metu Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje žlugo civilizacija, o Mikėnų miestai buvo apleisti ar sugriauti. Retesnės ir mažesnės gyvenvietės rodo badą ir gyventojų trūkumą. Tuo metu hetitų civilizacija patyrė didelį sukrėtimą, o miestai nuo Trojos iki Gazos buvo sugriauti. Graikijoje Mikėnų biurokratų raštas, naudotas graikų kalbai užrašyti, išnyko. Ant graikų puodų po 1100 m. pr. m. e. išnyko Mikėnams būdingos žmonių figūros ir atsirado paprastesni geometriniai raštai. Anksčiau buvo manoma, kad ryšiai su užsienio šalimis tuo metu buvo nutrūkę, o kultūrinis augimas buvo lėtas. Lefkados ir Lelantino lygumos Eubojoje kasinėjimai rodo kultūrinius ryšius ir prekybą su Rytais, ypač Levanto pakrante nuo 900 m. pr. m. e ir helenų migraciją į Kiprą.
Tamsiųjų amžių kultūra
Žlugus rūmams nebebuvo statoma monumentalių akmeninių pastatų, išnyko sienų tapyba ir Linijinis B raštas, nutrūko svarbūs prekybos ryšiai, o miestai ir kaimai buvo apleisti. Sumažėjo Graikijos gyventojų skaičius, o organizuotų valstybių armijų, karalių, pareigūnų ir perskirstymo sistemos pasaulis išnyko. Daugumą to meto žinių pateikia kapai ir šalia palaikų esantys daiktai. Kiek tiksliai seniausi graikų literatūros šaltiniai Homeras ir Heziodas aprašo IX-VIII a. pr. m. e. gyvenimą yra ginčų objektas.
Kai kurie Graikijos regionai (Euboja, Atika, Centrinė Graikija) ekonomiškai atsigavo greičiau nei kiti, bet vargingiausių graikų gyvenimas nepasikeitė šimtmečiais. Tais laikais vis dar būdavo audžiama, dirbama žemė, žiedžiami puodai, bet gamyba buvo žemesnio lygio ir našumo. Kai kurios techninės naujovės atsirado 1050 m. pr. m. e. su protogeometrinio stiliaus atsiradimu, pvz.: geresnė puodų žiedimo technika. Greitesnis žiedimo ratas lėmė taisyklingesnės formos vazų atsiradimą, o skriestuvu buvo padaromi tikslesni apskritimai ir pusapskritimiai jų dekoravimui. Aukštesnėj temperatūroj deginant vazas gautos geresnės glazūros. Tačiau buvo polinkis daryti paprastesnes vazas, mažiau resursų buvo skirta kurti menui.
Tuo metu geležies lydymas, atkeliavęs iš Kipro ir Levanto, buvo patobulintas panaudojant vietinius geležies resursus, ignoruotus mikėniečių: ašmeniniais ginklais pradėjo naudotis ir neelitiniai kariai. Iki šiol nežinoma kada geležiniai ginklai ir šarvai tapo pranašesni už bronzinius. Apie 1050 m. atsirado daug mažų geležies dirbtuvių, o nuo 900 beveik visi kapuose rasti ginklai yra geležiniai.
Išnašos
- ↑ O.T.P.K. Dickinson: The Aegean from Bronze Age to Iron Age: continuity and change between the twelfth and eighth centuries B.C. (2006)
