Tėbų hegemonija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Θηβαϊκή ηγεμονία Thebaike hegemonia Tėbų hegemonija
konfederacija
← 371 m. pr. m. e. – 362 (346) m. pr. m. e. →
Location of Tėbų hegemonija Tėbų hegemonijos teritorija (geltona) 362 m. pr. m. e.
Sostinė	Tėbai
Valdymo forma	oligarchija
Istorija
- Leuktros mūšis	371 m. pr. m. e. m.
- Mantinėjos mūšis	362 (346) m. pr. m. e. m.

Tėbų hegemonija (gr. Θηβαϊκή ηγεμονία = Thebaike hegemonia) – Senovės Graikijos lyga, nesavanoriška miestų-valstybių ir regionų sąjunga, egzistavusi 371–362 m. pr. m. e., vadovaujant Tėbų poliui. Šiuo pavadinimu vadinamas ir Klasikinės Graikijos laikotarpis.

Raida

Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis:
regionai, poliai, kolonijos
Klasikinis laikotarpis:
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l.
Makedonijos imperija (Argeadai)
Helenizmas
Antipatridai, Antigonidai, Epyras, Achajos lyga, Etolijos lyga
Romos imperija:
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija

Prielaidos Tėbų hegemonijai susidarė pačioje IV a. pr. m. e. pradžioje, kuomet 382 m. pr. m. e. Tėbai išstojo iš Peloponeso lygos ir 379 m. pr. m. e. drauge su kitais Bojotijos poliais sukūrė Bojotijos lygą. Tuo metu po Peloponeso karo tiek Atėnai, tiek Sparta buvo nusilpę, ir tai leido iškilti trečiajai jėgai graikų pasaulyje.

Savo kovose su buvusia sąjungininke Sparta Bojotija daugiausia rėmėsi Atėnais ir jų valdovaujama Antrąja Atėnų imperija, tačiau jos stiprėjimas kėlė nerimą Atėnams. Galiausiai 371 m. pr. m. e. Tėbai nugalėjo Spartą Leuktros mūšyje, tuo užbaigdami Peloponeso lygos egzistavimą.

Tais metais prasidėjo naujoji politika, taip vadinama Tėbų hegemonija, kuriai vadovavo oligarchai Epaminondas ir Pelopidas. Ji rėmėsi aktyviais užkariavimais ir nuolatiniais karais su Sparta, Atėnų imperija ir Tesalija. Pietuose iš Spartos buvo nukariauti istoriniai Arkadijos ir Mesenijos regionai. Generolas Epaminondas čia įsteigė Tėbams palankias Meseniją ir Arkadijos lygą, buvo pastatytos naujos jų sostinės – Mesenė ir Megalopolis, turėję tapti svarbiu barjeru Spartos invazijoms.

Šiaurėje Bojotija įsiveržė į Tesaliją, kurią užėmė jėga, ir netgi paėmė būsimąjį Makedonijos karalių Filipą II įkaitais. Vakaruose Tėbai užkariavo gretimus Fokidės, Lokridės ir Doridės regionus. Rytuose Tėbai iš buvusios sąjungininkės Antrosios Atėnų imperijos paveržė daug teritorijų, įskaitant Eubojos salą, Bizantijų ir Chalkedoną.

Skirtingai nei dauguma kitų Senovės Graikijos lygų, Tėbų hegemonija buvo nesavanoriška, ir daugumos užkariautų kraštų buvo traktuojama kaip okupacija. Tai didino Tėbų nepopuliarumą. 362 m. pr. m. e. Sparta (Agesilaus II) subūrė Tėbų valdžia nepatenkintus Peloponeso polius ir susirėmė Mantinėjos mūšyje. Nors mūšio metu Sparta nesugebėjo atsikovoti prarastųjų pozicijų, bet ir Tėbai neteko geriausių karvedžių (pirmiausia Epaminondo). Nepaisant to, Tėbai išlaikė įtaką iki pat Makedonijos pergalės ir Korinto lygos sudarymo 346 m. pr. m. e.