Emilija Spudaitė-Gvildienė (1887 m. rugsėjo 13 d. Topeliškės, Klovainių valsčius, Šiaulių apskritis, Rusijos imperija – 1965 m. liepos 2 d. Kaunas) – Lietuvos pedagogė, politinė bei visuomenės veikėja.
Biografija
1902 m. baigė Rygos miesto mokyklą, 1908 m. – Rygos Krotovos gimnaziją. 1909 m. pabaigoje persikėlė į Lietuvą, mokytojavo Žemaičių Kalvarijoje, Degučiuose.
![]()
Antkapis Panemunės kapinėse
Steigiamajomo Seimo narės. Iš kairės: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Salomėja Stakauskaitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė (1920 m.).
Pirmojo pasaulinio karo metais išvyko į Maskvą, 1915–1917 m. Maskvos lietuvių mokyklos mokytoja.
1918 m. grįžo į Lietuvą. Mokytojavo Pakruojo dviklasėje mokykloje, Šeduvos „Saulės“ progimnazijoje. Moterų draugijos Pakruojyje ir Šeduvoje kūrėja.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovė, išrinkta V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovė.
1927–1928 m. – Lietuvos katalikių moterų draugijos centro valdybos pirmininkė. Ketvirtajame dešimtmetyje mokytojavo Balbieriškio, Kalvių, Kauno mokyklose.[1]
Šaltiniai
