Lapkričio 13

Spa – Lapkritis – Gru
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30
2024

Lapkričio 13 yra 317-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 318-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 48 dienos.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Arkadijus – Eirimė – Norvydas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1922 – Į pirmąjį posėdį susirinko Pirmasis Seimas.

Gimimo dienos

• 1736 m. – Juozapas Mikalojus Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1813 m.).
• 1806 m. – Emilija Pliaterytė, grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, Lenkų kariuomenės kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d'Ark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje (m. 1831 m.).
• 1885 m.:
  • Balys Sližys, tarpukario Lietuvos politikas, savanoris (m. 1957 m.).
  • Martynas Yčas, žymus teisininkas ir politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras, vienas pirmųjų Lietuvos bankininkystės ir pramonės kūrėjų, publicistas, redaktorius, leidėjas, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto garbės daktaras (m. 1941 m.).
• 1893 m. – Irinarchas Ananjevas, dailininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1964 m.).
• 1900 m. – Rapolas Čarnas, vienas iš keturių komunarų, LKP veikėjas (m. 1926 m.).
• 1906 m.:
  • Juozas Pranckevičius, vargonininkas ir chorvedys (m. 1978 m.).
  • Karolis Mekas, Lietuvos archeologas, etnografas, filosofijos daktaras (m. 1993 m.).
• 1911 m. – Liudas Gedgaudas, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (m. 1990 m.).
• 1913 m. – Romualdas Giedraitis, Lietuvos rašytojas (m. 1980 m.).
• 1926 m. – Irena Vaišytė, lietuvių teatro pedagogė (m. 1994 m.).
• 1932 m. – Albertas Zalatorius, vienas garsiausių lietuvių literatūros tyrinėtojų ir kritikų, Sąjūdžio Seimo narys, išrinktas ir patvirtintas Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d (m. 1999 m.).
• 1934 m. – Genovaitė Balėnienė, Lietuvos architektė.
• 1937 m. – Algirdas Martynas Budreckis, JAV lietuvių istorikas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras.
• 1943 m.:
  • Benediktas Jasiulionis, muzikos mokytojas ir chorvedys, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Juozas Širvinskas, lietuvių kompozitorius, filmų garso režisierius ir operatorius, kultūros vadybininkas. Lietuvos kompozitorių sąjungos bei Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
• 1948 m.:
  • Petras Sereika, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Sigitas Vaičiulionis, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1952 m. – Zita Lazdauskienė, pedagogė, Lietuvos ir Šilalės rajono politinė bei visuomenės veikėja (m. 2009 m.).
• 1953 m.:
  • Algerdas Rozga, ūkininkas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vidmantas Palujanskas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Gintautas Kėvišas, pianistas, Lietuvos kultūros ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Antanas Panavas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Dmitrij Podčernin, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Algis Vaičeliūnas, lietuvių karininkas (brigados generolas), karybos pedagogas. Buvęs Baltijos gynybos koledžo (BALTDEFCOL) komendantas (koledžo vadovas), dabar – Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas.
• 1966 m. – Asta Piečienė, gydytoja, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė bei visuomenės veikėja.

Mirtys

• 1945 m. – Jonas Murka, Lietuvos pedagogas, vadovėlių autorius (g. 1889 m.).
• 1955 m. – Mykolas Karosas, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuvių spaudos platintojas (g. 1878 m.).
• 1959 m. – Jonas Motiejūnas-Valevičius, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės majoras (g. 1893 m.).
• 1962 m. – Stasys Šilingas, Lietuvos teisininkas, politinis ir valstybės veikėjas (g. 1885 m.).
• 1975 m. – Marijonas Daujotas, Lietuvos miškininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1891 m.).
• 1985 m. – Feliksas Bieliauskas, Lietuvos TSR valstybės ir visuomenės veikėjas, pulkininkas (g. 1914 m.).
• 1987 m. – Leonas Kaulakis, inžinierius elektrikas, energetikas, Lietuvos energetikos patriarchas, habilituotas daktaras, profesorius (g. 1903 m.).
• 1999 m. – Mečislovas Jurevičius, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1927 m.).
• 2014 m. – Aleksandras Jegorovas-Džyza, lietuvių džiazo ir bliuzo atlikėjas, žurnalistas, tituluojamas vienu pirmųjų Lietuvos hipių (g. 1952 m.)
• 2020 m. – Neringa Dičiuvienė, Lietuvos architektė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1931 m.).
• 2021 m. – Dalia Triponienė, Lietuvos gydytoja, kraujagyslių chirurgė (g. 1938 m.).^[1]
• 2023 m. – Vytautas Kaziulionis, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (g. 1930 m.).^[2]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1940 – Automobilių kompanija "Willis Motor Co. " išbandė pirmąjį pasaulyje visureigį – GP (General Purpose).

Gimimo dienos

• 354 m. – Aurelijus Augustinas, vienas įtakingiausių katalikų bažnyčios teologų, filosofas ir bažnyčios mokslo skleidėjas. Augustinų vienuolių ordino patronas. Katalikų bažnyčios šventasis, palaimintuoju laikomas ir stačiatikių. Daugelis protestantų, ypač kalvinistų, jį laiko vienu iš teologinių Reformacijos įkvėpėju (m. 430 m.).
• 1850 m. – Robert Louis Stevenson, žymus britų rašytojas, labiausiai žinomas kaip romano „Lobių sala” autorius (m. 1894 m.).
• 1899 m. – Huang Sianfan, žymus kinų istorikas, antropologas ir Bagui mokyklos įkūrėjas.^[3] (m. 1982 m.).
• 1907 m. – Savang Vatthana, paskutinis Laoso karalius. Jis karalystę valdė nuo 1959 m., kai mirė jo tėvas, iki 1975 m., kuomet valdžią jėga perėmė komunistinis Pathet Lao judėjimas. Po nuvertimo karalius su visa šeima buvo ištremtas į nelaisvę, kurioje mirė (m. 1978 m.).
• 1951 m. – Pini Geršonas, vienas geriausių Izraelio trenerių.
• 1955 m. – Whoopi Goldberg, JAV aktorė, komikė, dainininkė, dainų autorė ir aktyvistė. Oskaro ir dviejų auksinių gaublių savininkė. Trijų knygų autorė.
• 1969 m. – Bootie Brown, JAV vakarų pakrantės repo stiliaus atlikėjas. Jis buvo vienas iš repo kolektyvo The Pharcyde įkūrėjų.
• 1975 m.:
  • Ivica Dragutinovičius, futbolininkas, Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės ir Sevilla FC klubo gynėjas.
  • Joakimas Manuelis Sampaijus da Silva, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir SL Benfica klubo vartininkas.
• 1980 m.:
  • Milošas Vujaničius, Serbijos krepšininkas, rungtyniaujantis Mursijos „Murcia“ klube.
  • Monique Coleman, amerikiečių aktorius.
• 1984 m. – Lukas Ramonas Barijosas Kaseresas, iš Argentinos kilęs Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Vokietijos klubo Borussia Dortmund žaidėjas.

Mirtys

• 565 m. – Justinianas I, Rytų Romos imperijos imperatorius, valdęs nuo 527 m. iki savo mirties, ir antras Justinianų dinastijos narys po dėdės Justino I. Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju, o populiariojoje istoriografijoje jis kartais vadinamas Paskutiniu romėnu^[4] (g. 482 m.).
• 867 m. – Mikalojus I Didysis, 105-asis Romos popiežius (858 m.). Nuo 1883 m. šventasis; šventė – lapkričio 13 d (g. 820 m.).
• 956 m. – Ordonas III, Leono karalius, valdė nuo 951 m. sausio 1 d. iki mirties (g. 926 m.).
• 1868 m. – Džoakinas Antonijus Rosinis, italų kompozitorius, vienas iš didžiausių italų operos kūrėjų (g. 1792 m.).
• 1883 m. – Richard Wagner, garsus vokiečių kompozitorius, muzikos teoretikas ir eseistas. Vienas didžiausių vokiečių romantinės operos kūrėjų (g. 1813 m.).
• 1985 m. – Aleksandras Pokryškinas, tarybinis karo lakūnas-asas, antrasis pagal rezultatyvumą naikintuvo pilotas Antrajame pasauliniame kare. Pirmasis triskart Tarybų Sąjungos didvyris. TSRS aviacijos maršalas (1972) (g. 1913 m.).

Šaltiniai

Vikiteka: Lapkričio 13 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Skaudi netektis: prieš pat savo gimtadienį mirė garsi medikė Dalia Triponienė. lrytas.lt. 2021-11-15. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
2. In Memoriam. Vytautas Kaziulionis (1930–2023). varena.lt. 2023-11-13. Nuoroda tikrinta 2023-11-13.
3. Čen Dzišeng: Bagui mokyklos. Guangsi socialiniai mokslai, 2008. Ⅶ-Ⅺ. Taip pat skaitykite: (angl.) [1] Archyvuota kopija 2009-11-01 iš Wayback Machine projekto.
4. Pavyzdžiui, G. P. Baker (Justinian, New York 1931), arba Outline of Great Books serijoje (Justinian the Great).