Baku senamiestis

Baku senamiestis arba Įtvirtintas Baku miestas (azer. İçərişəhər) – istorinis Baku centras, esantis Azerbaidžano sostinėje. Kartu su Širvanšachų rūmais ir Mergelės bokštu 2000 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

Baku senamiestis ir Mergelės bokštas datuojami XII a. Kai kurie pastatai egzistavo jau VII a.^[1]

Viduramžiais buvo pastatyti Synyg Gala minaretas (XI a.), gynybinės sienos su bokštais (XI–XII a.), Mergelės bokštas, Multano karavansarajus ir Hajji Gayyib pirtys (XV a.), Širvanšachų rūmai (XV–XVI a.), Bucharos karavansarajus ir Gasimbey pirtys (XVI a.) bei kiti pastatai.

1806 m., Rusijos imperijai okupavus Baku, senamiestyje gyveno 7000 gyventojų, kurių daugumą sudarė etniniai tatai.^[2] 1807–1811 m. sustiprintos miesto sienos. Atidarytas uostas prekybai. 1809 m. įkurta muitinė.

XIX a. pab. ir XX a. pr. pastatyta daug naujų barokinių ir gotikinių pastatų. 1865 m. nugriauta pajūrio siena. 1867 m. pastatytas fontanas.

Miesto vartai
Senamiesčio vaizdas
Senamiesčio reginys iš Mergelės bokšto
Nuorodiniai ženklai

Šaltiniai

Nuorodos

Vikiteka: Baku senamiestis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2011-05-01 iš Wayback Machine projekto.
UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas: Įtvirtintas Baku miestas, Širvanšachų rūmai ir Mergelės bokštas

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Azerbaidžane

Materialusis	Įtvirtintas Baku miestas su Širvanšachų rūmais ir Mergelės bokštu (2000) · Gobustano uolų menas ir kultūrinis kraštovaizdis (2007) · Šekio istorinis centras su chanų rūmais (2019) · Hirkanijos miškai (2023, kartu su Iranu) · Chinalugo kultūrinis kraštovaizdis Köç Yolu piemenų migracijos kelias (2023)	Azerbaidžano vėliava

Nematerialusis	Azerbaidžano mugamas (2008) · Ašikų menas (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinis Azerbaidžano kilimų audimas (2010) · Taro gaminimas ir atlikimas (2012) · Čouganas, tradicinis žadimas ant Karabacho arklių Azerbaidžano Respublikoje (2013) · Kelagaji, šilkinių moteriškų skarų, tradicinis menas ir jo simbolizmas (2014) · Lahidžo vario kalyba (2015) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Dolmos gamybos ir dalijimosi tradicija (2017) · Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, kartu su Iranu) · Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas (2018, kartu su Turkija ir Kazachstanu) · Jalli (kočaris, tenzerė), tradiciniai grupiniai šokiai Nachičevanėje (2018) · Nar Bayrami, tradicinė granatų šventė ir kultūra (2020) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Iranu, Turkija ir Uzbekistanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 valstybėmis) · Pehlevanų kultūra: tradiciniai zorchanos žaidimai, sportas ir imtynės (2022) · Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 valstybėmis) · Çay kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis (2022, kartu su Turkija) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Iranu, Tadžikija, Turkija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Iranu, Turkija, Uzbekija) · Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas (2023, kartu su Turkija) · Perlamutro inkrustavimo meistrystė (2023, kartu su Turkija) · Tandiro meistrystė ir duonos kepimas Azerbaidžane (2024)