Mugamas ar Mugamatas (azer.Muğam, Muğamat) – azerbaidžaniečiųliaudies muzikinė kompozicija, vienas pagrindinių Azerbaidžano tradicinės muzikos žanrų, daugelio dalių vokalinis ir instrumentinis kūrinys, reprezentuojantis klasikinį azerbaidžaniečių muzikos ir poezijos meną.[1]
Mugamas yra pakankamai sudėtinga meno rūšis, kai atliekama klasikinė poezija ir muzikinė improvizacija specifiniais, vietiniais būdais. Mugamas yra modalinė sistema, grindžiama improvizavimo praktika ir oraline tradicija. Tai sudėtinė, daugelio dalių kompozicija. Tam tikro mugamo ir atlikimo stiliaus pasirinkimas tinka konkrečiam įvykiui. Dramatiškas kūrinio vystymas yra susijęs su didėjančiu intensyvumu ir kylančiu tonu bei poetinės-muzikinės komunikacijos forma tarp atlikėjų ir klausytojų.
Mugamą atlieka dainininkas-solistas pilnai arba dalimis, pritariant muzikos instrumentams, arba kaip solinį instrumentinį kūrinį. Azerbaidžaniečių mugamo trio sudaro dainininkas, kuris taip pat groja su mušamuoju dafu, bei jam akompanuojantys muzikantai su styginiu gnaibomuoju taru ir strykine kemanča.
Karabacho, Širvano ir Baku regionuose XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje egzistavo trys pagrindinės mugamo atlikimo mokyklos. Karabacho Šušos miestas ypač garsėjo šiuo menu.
Trumpa mugamo melodija, atliekama Azerbaidžano liaudies instrumentu balabanu, kaip reprezentuojanti pasaulio muziką, buvo įtraukta tarp daugelio žmonijos kultūrinių laimėjimų auksinėje plokštelėje, 1977 m. išsiųstoje į kosmosą su NASA „Voyager“ erdvėlaiviu.[3]
Galerija
Muzikantai su dafu ir kemanča, XVI a. miniatiūra
Mugamo atlikėjai įrašų studijoje Varšuvoje, 1912 m.
Jabbar Garyagdioglu ansamblis, ~1900 m.
Janali Akberov, Bahram Mansurov ir Shafiga Eyvazova, 1976 m.
_(5).jpg)
