Aramas Chačaturianas (arm. Արամ Խաչատրյան; 1903 m. birželio 6 d. – 1978 m. gegužės 1 d.) – armėnų tarybinis kompozitorius, dirigentas. Chačaturianas yra laikomas vienu geriausiu tarybinių kompozitorių.[1][2] 1936 m. baigė Maskvos konservatoriją, mokėsi pas Nikolajų Miaskovskį ir nuo 1950 m. joje dėstė, 1952 m. tapo profesoriumi. Nuo 1963 m. Armėnijos mokslo akademijos narys.
Kūryba
Sukūrė baletus Laimė (1939), Gajanė (1942), Spartakas (1954), 3 simfonijas, 4 siuitas Valensijos našlė (1940), Gajanė (1943), Maskaradas (1944), Lermontovas (1959), kūrinių instrumentams ir orkestrui koncertą fortepijonui (1936), smuikui (1940), violončelei (1946), koncertines rapsodijas smuikui (1961), violončelei (1963), fortepijonui (1968), kamerinių ansamblių Šokis (1926), 7 rečitatyvus ir fugą fortepijonui (1928–66), dramos spektaklių ir kino filmų muzikos. Kūryboje naudojo armėnų, azerbaidžaniečių, uzbekų, gruzinų folkloro motyvus.[3] Kūryboje jaučiama moderni harmonija, ritmas sudėtingas, naudojami makamai ir mugamai.
Šaltiniai
