Žemaičių Naumiestis

Žemaičių Naumiestis
Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė
Žemaičių Naumiestis
55.359°š. pl. 21.705°r. ilg. / 55.359; 21.705 (Žemaičių Naumiestis)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija	Žemaičių Naumiesčio seniūnija
Gyventojų (2021)	1 087
Vikiteka	Žemaičių Naumiestis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Žemaĩčių Naũmiestis Kilmininkas: Žemaĩčių Naũmiesčio Naudininkas: Žemaĩčių Naũmiesčiui Galininkas: Žemaĩčių Naũmiestį Įnagininkas: Žemaĩčių Naũmiesčiu Vietininkas: Žemaĩčių Naũmiestyje
Istoriniai pavadinimai	rus. Ново-мѣсто[2], vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto

Žemaičių Naumiestis – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, šalia kelio  165  Šilalė–Šilutė , prie Šusties upės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos: Žemaičių Naumiesčio-Dariaus ir Girėno bei Žemaičių Naumiesčio-Klaipėdos. Stovi medinė Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1782 m.), Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia, yra Žemaičių Naumiesčio vidurinė mokykla, Šilutės žemės ūkio mokyklos skyrius, mokykla-darželis, etnokultūros centras, paštas (LT-99005).

Pro miestelį teka Šustis, Šelmuo ir Lendra.

Žemaičių Naumiesčio centras

Etimologija

Sudėtinis vietovardis Žemaičių Naumiestis atsirado vėliau, o ilgą laiką jis vadinosi tiesiog Naumiesčiu, taip jis minimas nuo 1650 m. Dar 1925 m. minimas Naumiesčio valsčius („Lietuvos apgyvendintos vietovės“). Naumiestis – tai žodis, sudarytas iš dviejų sandų: būdvardžio naujas ir daiktavardžio miestas.^[3] Vietovės vardas galėjo kilti iš to, kad miestelis daug kartų sudegė ir vis naujai atsistatė.^[4] Caro laikais, 1881–1918 m. oficialiai vadintas Aleksandrovsku arba Aleksandrija (rus. Александровскъ, Александрiя, Новое Мѣсто).

XX a. 1-ojoje pusėje Naumiestis vadintas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4–ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu, pabrėžiant jo padėtį Žemaitijoje (panašiai kaip ir Žemaičių Kalvarija). Taip padaryta dėl to, kad Lietuvoje jau buvo keli Naumiesčiai ir jie nuolatos painiojosi, ypač ryšininkams.^[5]

Istorija

XVI a. Naumiestis ir jo apylinkės tapo Lietuvos–Lenkijos karalių valstybiniu dvaru. Miestelis minimas 1600 m., valsčius – 1650 m. 1750 m. Naujasis Miestas (lenk. Nowe Miasto) gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. 1779 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausiusį Žemaitijos seniūnijai, penkiasdešimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Rionikeriui, kurio fundacijos dėka pastatyta dabartinė šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčia katalikams. 1792 m. balandžio 12 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir herbą.

1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio karališkasis dvaras, kaip ir didžioji dalis LDK, atiteko carinei Rusijai. 1816 m. pastatyta sinagoga žydų bendruomenei, 1842 m. – bažnyčia evangelikams liuteronams.

1881 m. Rusijos valdžia miesteliui suteikė Aleksandrovsko pavadinimą. Po 1863–1864 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, miestelis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas iš svarbiausių knygnešių kelių. XIX a. pabaigoje Naumiestis – Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[6]

1910–1914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. 1913 m. Fridrikas Megnius paruošė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“. Apie 1920 m. įrengta Žemaičių Naumiesčio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė.

Tarpukaryje tarp miestelio ir Šilutės kursavo krovininis autobusas, gabenęs keleivius ir bagažą į siauruką Šilutė-Kulėšai. 1937 m. įkurta biblioteka. 1958 m. gegužės 15 d. tapo miesto tipo gyvenviete. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centras, veikė profesinė technikos mokykla (rengė traktorininkus, gyvulininkystės fermų darbininkus, sodininkus ir daržininkus), mokykloje įkurtas visuomeninis muziejus.

1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 70 Vyriausybė nutarė pakeisti Žemaičių Naumiesčio miesto statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Žemaičių Naumiesčio miesteliu. 1998 m. patvirtintas naujasis Žemaičių Naumiesčio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1650 m.	Naumiesčio valsčiaus centras	?
XIX a. – 1915 m.		Raseinių apskritis
1919–1947 m.		Tauragės apskritis
1947–1950 m.		Šilutės apskritis
1950–1958 m.	Žemaičių Naumiesčio apylinkės centras	Šilutės rajonas
1958–1995 m.	miesto tipo gyvenvietė, Žemaičių Naumiesčio apylinkės centras
1995–	Žemaičių Naumiesčio seniūnijos centras	Šilutės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.
1867 m.*[2]	1897 m.^sur.	1902 m.[7]	1923 m.^sur.[8]	1959 m.^sur.[9]	1970 m.^sur.[10]	1979 m.^sur.[11]
1 600	2 445	2 710	1 771	1 483	1 809	2 000
1981 m.[12]	1985 m.[13]	1989 m.^sur.[14]	2001 m.^sur.[15]	2011 m.^sur.[16]	2021 m.^sur.[17]	-
2 100	2 500	1 830	1 716	1 373	1 087	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Sammy Marks (1843–1920) – Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos pramonininkas ir verslininkas.
• Shlomo Zalman Abel (1857–1886) – mokytojas, vienas iš Telšių ješivos įkūrėjų
• Hermann Kallenbach (1871–1945) – architektas
• Kristupas Gudaitis (1898–1972) – gydytojas chirurgas, medicinos daktaras, Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenės veikėjas
• Dyteris Manfredas Gocentas (1940–2013) – vienas garsiausių Lietuvos ralio šturmanų
• Vytautas Valutis (1947–2023) – šiluminės energetikos inžinierius
• Algis Jurgis Kundrotas (g. 1950 m.), fizikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslo premijos laureatas
• Rūta Mickevičienė (g. 1952 m.) – teisininkė
• Eglė Bendikaitė (g. 1976 m.) – istorikė

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 531 psl.
3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 275
4. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 268
5. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 527
6. Nowemiasto (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 226 psl. (lenk.)
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Žemaičių Naumiestis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 882 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Žemaičių Naumiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 483 psl.
13. Žemaičių Naumiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 646
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Žemaičių Naumiestis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 231 psl.
• Žemaičių Naumiesčio bendruomenės tinklalapis
• Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Gardamas – 7 km		Teneniai – 19 km Šyliai – 6 km
	LAUČIAI – 7 km ŠILUTĖ – 15 km		VAINUTAS – 11 km
		Palendriai – 4 km	DEGUČIAI – 7 km KATYČIAI – 12 km