Hermanas Kalenbachas (1871 m. kovo 1 d., Žemaičių Naumiestyje, Rusijos imperija – 1945 m. kovo 25 d. Johanesburge, Pietų Afrika) – Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos architektas, sionistas, Mahatmos Gandžio bendražygis.
Biografija
Gimė 1871 m. kovo 1 d. Žemaičių Naumiestyje. H. Kalenbacho vaikystė prabėgo Mažojoje Lietuvoje, Rusnėje, tėvams persikėlus į Vokietijos imperijos pusę. Šeimoje augo šeši broliai ir viena sesuo. Tėvas Kalmanas Leiba Kalenbachas buvo melamedas, bet mokymu nebeužsiėmė. Turėjo didelę lentpjūvę, sėkmingai prekiavo mediena. Jų lentpjūvė ir gyvenamasis namas stovėję netoli Nemuno. Į sportą linkusį berniuką upė traukte traukė. Nemune išmoko plaukti, šiam užšalus, mėgdavo čiuožinėti. Mokydamasis gimnazijoje, studijuodamas universitetuose, Kalenbachas vasaras dažniausiai leisdavo Rusnėje. Kalenbachų šeima gyvenusi ir Tilžėje. Visi Kalenbachų vaikai mokėsi vokiškose gimnazijose Klaipėdoje ar Tilžėje, vėliau Vokietijos universitetuose. H. Kalenbachas baigė Tilžės gimnaziją. Pasirinko architekto profesiją.
Mokėsi Karaliaučiuje, Meklenburge, Štutgarte, Miunchene. Studijų metu savanoriškai tarnavo armijoje – Karališkajame inžineriniame batalione Miunchene. Anot amžininkų, namą galėjęs pastatyti savo rankomis nuo brėžinio iki vidinės apdailos. 1896 m. H. Kalenbachas atvyko į Pietų Afriką ir iki 1906 m. sėkmingai dirbo architektu Durbane ir Johanesburge. Anglų – būrų karo metu išvyko į Europą pagilinti architektūros žinių. 1904 m. H. Kalenbachas susipažino su Mahatma Gandžiu, o po kelerių metų nuosekliai ėmė remti jo veiklą: tapo pagrindiniu jo veiklos finansiniu rėmėju, kartu organizavo taikias protesto akcijas bei jose dalyvavo pirmosiose linijose. Kartu su M. Gandžiu 1913 m. trims mėnesiams buvo įkalintas. H. Kalenbachas ne tik nuosekliai rėmė Gandžio politinę veiklą, bet tapo ir jo pasaulėžiūros pasekėju.
Jie abu vertino rašytojo Levo Tolstojaus pacifistines idėjas, ypač Vakarų civilizacijos kritiką. Parašė laišką L. Tolstojui ir gavo jo sutikimą, kad jų planuojama kurti sodyba būtų pavadina Tolstojaus vardu (Tolstoy Farm). H. Kalenbachas už savo lėšas nupirko nemažą žemės sklypą netoli Johanesburgo. 1910 m. H. Kalenbachas pats pastatė keletą namų, pasodino apie tūkstantį vaismedžių, išpuoselėjo visą aplinką. Sodyba veikė trejus metus kaip savotiška mokykla, įvairiausių konfesijų piligrimų svečių namai. Vėliau ši sodyba Gandžio tyrinėtojų bus pavadinta ašramų Indijoje pirmtake. Gyvenimui savotiškoje komunoje H. Kalenbachas buvo pasiruošęs – atsisakė vakarietiško gyvenimo stiliaus – kaip ir Gandis savo asmeninius poreikius sumažino iki minimumo, atsisakė alkoholinių gėrimų, iki gyvenimo galo išliko vegetaru. Be išlygų pritarė neprievartiniam (taikiam) pasipriešinimui satjagrahai.
Iki nacizmui įsitvirtinant Vokietijoje, H. Kalenbachui jo kilmės klausimas neiškilo. Su visišku atsidavimu gynęs indų pilietines teises Pietų Afrikoje, H. Kalenbachas atsigręžė į savo šaknis, stojo į Europoje savo persekiojamos žydų tautos pusę. H. Kalenbachui grįžti į tėvynę kelius užkirto Vokietijoje ir Klaipėdos krašte į valdžią atėję naciai. Dar 1923 m. jis sugebėjo įtikinti visus savo artimuosius emigruoti į Pietų Afriką. 1937 m. apsilankė Palestinoje. Jį sužavėjo kibucų, savotiškų žemės ūkio komunų steigimasis. Tais pačiais metais aplankė Indiją ir susitiko su savo senu bendražygiu Gandžiu. Susitiko, jau turėdamas sionistų įgaliojimus prašyti Gandžio, kad šis viešai paremtų jų siekį apsigyventi Palestinoje. Po dvejų metų H. Kalenbachas dar kartą svečiavosi pas Gandį, tuokart neilgai, sutrukdė netikėta liga. Mirė H. Kalenbachas 1945 m. kovo 25 d. Pagal jo valią, jo palaikai buvo kremuoti Johanesburgo krematoriume, o 1952 m. pelenų urna palaidota Izraelyje, Deganijos kibuce, šalia jo įkūrėjo, garsaus sionisto A. Gordono kapo.[1] Po mirties turtą paliko Pietų Afrikos indų bendruomenei, o savo knygų kolekciją padovanojo Jeruzalės hebrajų universitetui. 1982 m. sukurtame filme Gandis H. Kalenbachą vaidino aktorius Günther Maria Halmer.
Galerija
-
1912 m. sėdi trečias iš kairės
-
1910 m. Gandžio Tolstojaus sodyba Pietų Afrikoje, H. Kalenbachas sėdi centre
-
Su M. Gandžiu trečias iš dešinės
-
M. Gandis centre, dešinėje H. Kalenbachas, kairėje S. Schlesin
-
H. Kalenbacho namas
Literatūra
- Surendra Bhana, "Tolstoy Farm, A Satyagrahi’s Battle Ground, " Journal of Indian History, 1979, Vol. 57 Issue 2/3, p431-440. Journal of Indian History, 1979, Vol. 57 Issue 2/3, pp 431–440
- Shimon Lev, Soulmates: The Story of Mahatma Gandhi and Hermann Kallenbach. Orient BlakSwan, 2012
- Christian Bartolf und Isa Sarid: Hermann Kallenbach, Mahatma Gandhis Freund in Südafrika. Berlin 1997, ISBN 3-930093-13-8
- Joseph Lelyveld: Great Soul: Mahatma Gandhi and His Struggle with India. New York City 2011
- Raimund Wolfert: Das Foto auf dem Kaminsims. Hermann Kallenbach – die „große Liebe“ Mahatma Gandhis? In: Lambda Nachrichten 33 (2011), Nr. 4, S. 36–39.
- Gandhi-Informations-Zentrum (Hg.): my life is my message : Das Leben und Wirken von M.K. Gandhi, Kassel 1988. ISBN 3-88713-033-2
Šaltiniai
Nuorodos
