Zakiatas (arab. زكاة kt. زكوة zakaat, zakāh - 'augti', 'tyrumas, grynumas') – dažnai lyginamas su dešimtine ir išmalda, tačiau daugiausia tai yra pašalpa vargšams ir skurdžiai gyvenantiems musulmoniškose šalyse, nors ir kiti gali gauti teisėtą dalį. Valstybės pareiga yra ne tik surinkti zakatą, bet ir jį teisingai paskirstyti.
Zakatas yra viena iš penkių pagrindinių musulmonų pareigų (5 arkanų). Jį įvedė Mahometas, o institutu įtvirtino pirmasis kalifas Abu Bakras. Svarbu skirti sąvokas: zakatas yra privalomas kasmetinis mokestis; sadaka (sadaqat) - savanoriška pašalpa, kurią suteikti musulmonai yra skatinami. Taip pat zakatas nėra renkamas ne iš musulmonų.
Dydis
Musulmonų pareiga yra mokėti 1/40-tąją (2,5 %) nuo turimos turto sumos, kurią jie turėjo pilnus mėnulio metus, 2,5 % nuo daiktų, naudojamų prekybai, 5 % ar 10 % nuo tam tikro derliaus, priklausomai nuo irigacijos. Zakatas nėra skaičiuojamas nuo asmens namo ar asmeninio transporto.
Zakatas nėra privalomas, jei derliaus kiekis nepasiekia apie 653-jų kilogramų ribos [1], ar aukso turima mažiau nei 85 gramai ir sidabro mažiau nei 595 gramai.[2] Pastarosios sumos yra vadinamos Nisabu (Nisaab), t. y. minimalus turto kiekis, nuo kurio mokamas zakatas.
Šaltiniai
