Penki islamo ramsčiai (arab.أركان الإسلام = arkān al-Islām), arba arkanai (أركان = arkān – ‘atrama, ramstis’) – penkios svarbiausios musulmonų pareigos: tikėjimo išpažinimas (šahada), malda (salatas), religinis mokestis (zakiatas), pasninkas (saumas) ir piligrimystė (chadžas). Kartais šioms pareigoms priskiriama ir kova už islamą – džihadas.[1]
Pirmasis islamo ramstis – šahada – tikėjimo išpažinimas, liudijantis Dievovienovę ir Mahometo pranašiškos pasiuntinystės viršenybę. Šahadą sudaro 2 dalys:[2]
لَا إِلَٰهَ إِلَّا ٱللَّٰهُ = lā ʾilāha ʾillā -llāhu („Nėra kito dievo, išskyrus Dievą“)
مُحَمَّدٌ رَسُولُ ٱللَّٰهِ = muḥammadur rasūlu -llāh („Mahometas yra Dievo pasiuntinys“)
Norint tapti musulmonu ir atsiversti į islamą, būtina ištarti (ir įtikėti) šahadą.[3]
Antrasis islamo ramstis – salatas – malda. Privaloma malda atliekama penkis kartus per dieną: prieš aušrą, tuoj po vidurdienio, vakare, prieš saulėlydį ir naktį. Korane privalomų maldų skaičius nėra nurodytas. Melstis penkis kartus per parą priimta dar Mahometo laikais.[4] Salatas – dėkingumo Dievui išraiška, tiesioginis jo ir žmogaus ryšys, didžiausia artumo akimirka.[3]
Trečiasis islamo ramstis – zakiatas – išmaldos davimas, skirtas vargšams ir skurstantiems musulmonams remti bei islamo idėjoms platinti ir įgyvendinti. Privalomą mokestį (2,5 % nuo turimo finansinio turto) kasmet musulmoniškų metų pabaigoje privalo mokėti visi turto cenzą atitinkantys musulmonai.[5]
Ketvirtasis islamo ramstis – saumas – pasninkas. Kiekvienais metais ramadano mėnesį visi pajėgūs musulmonai privalo pasninkauti: nuo aušros iki saulėlydžio susilaikyti nuo maisto, gėrimo, rūkymo bei lytinių santykių.[6][3]
Penktasis islamo ramstis – chadžas – piligrimystė į Meką. Chadžą nors kartą gyvenime privaloma atlikti tik tiems, kurie yra fiziškai ir finansiškai pajėgūs tai padaryti.[3] Per chadžą Mekoje aplankoma Kaabos šventykla (kurios rytinėje sienoje įmūrytas Juodasis akmuo) ir Arafato slėnis.[7]
