1903 m. baigęs gimnaziją, įstojo į Peterburgo universiteto Gamtos fakultetą, bet 1904 m. perėjo į Teisės fakultetą, kartu lankydamas ir istorijos bei etnografijos paskaitas. Universitete priklausė slaptai studentų draugijai, 1907–1908 m. buvo jos pirmininkas.
Dalyvavo „Kanklių“ chore, vaidino pirmame viešame lietuviškame spektaklyje Vilniuje „Pilėnų kunigaikštis“. Grįžęs į Petrapilį, dirbo LSDP vietinėje organizacijoje. 1909 m. baigė Petrapilio universiteto Teisės fakultetą.
1910–1911 m. dirbo advokato padėjėju Vilniuje, „Rūtos“ draugijos bibliotekininku, tvarkė Lietuvos mokslo draugijos biblioteką. 1911–1912 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje, į atsargą išėjo praporščiku. 1912–1914 m. – advokatas Šiauliuose, organizavo slaptą moksleivių ratelį, kurio veikloje dalyvavo Julius Janonis, Stasys Brašiškis ir kiti būsimi kairiųjų veikėjai. Frenkelio fabriko darbininkus suagitavo kovoti už ligonių kasos įsteigimą. 1914 m. vėl mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo bataliono adjutantu, 101-ojo pulko jaunesniuoju karininku, 20-ojo Turkestano šaulių pulko adjutantu.
Po 1917 m. Vasario revoliucijos išrinktas 11-osios, vėliau – 4-osios armijos komiteto nariu. Po bolševikų perversmo buvo areštuotas Rumunijoje, bet pabėgo į Maskvą, kur Jurgis Smolskis jį įdarbino Lietuvių reikalų komisariate. Kartu tyrinėjo Vilniaus gubernijos žandarmerijos archyvus, sudarė slaptosios policijos šnipų sąrašą, bet jis nebuvo paskelbtas.
Nuo 1922 m. rugsėjo – Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės docentas, nuo 1930 m. – ordinarinis profesorius. Humanitarinių mokslų fakultete dėstė bibliografiją ir lietuviškų knygų istoriją. 1922–1930 m. – fakulteto sekretorius, 1933–1935 m. – dekanas. 1923–1944 m. Kauno, o 1940–1941 m. dar ir Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius bei Teisės fakulteto dekanas. Nuo 1939 m. filologijos habilituotas daktaras. 1941 m. bolševikų iš Vilniaus universiteto pašalintas, Kaune dėstė Filosofijos fakultete, įkūrė bibliotekininkystės skyrių.
„Aleksandrynas“ – 3 tomų lietuvių rašytojų, rašiusių nuo 1475 iki 1865 m. bibliografijos, išleistos 1960 m., 1963 m. ir 1965 m. Čikagoje, autorius.
Šaltiniai
↑Vaclovas Biržiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 236 psl.
Literatūra
Vladas Žukas. Gyvenimas knygai. Vaclovas Biržiška. Vilniaus universiteto leidykla, 2012.