Trumas, dar vadinamas triufeliu (lot.Tuber) – labai vertingas truminių (Tuberaceae) šeimos grybas ir vienas brangiausių delikatesų.
Vaisiakūniaibulvės gumbo formos ir didumo, su juoda gruoblėta luobele. Trumo forma primena mažą bulvę, tačiau tai grybas, kuriam reikalinga medžių kaimynystė, nes jis sudaro mikorizę su medžiais. Mėgsta kalkingą, humusingą žemę, auga po keletą vaisiakūnių vienoje grupėje.
Auga ąžuolynuose, skroblynuose, 10–20 cm gylyje. Ne visos ąžuolų ir skroblų rūšys bei dirvožemio mechaninė struktūra vienodai tinka šiam grybui.
Rūšys
Baltasis trumas
Trumų žinoma apie 200 rūšių, tačiau vertingos iš jų tik 3-5.
Trumų plantacijas užveisti nesudėtinga. Rudenį ar pavasarį į humusingą, gerai išpurentą žemę šachmatine tvarka sodinami jauni ąžuoliukai, kurių šaknys apkrėstos valgomojo trumo grybiena arba sodinami susmulkinti trumo vaisiakūniai ant šaknų. Jų plantacijas reikia rūpestingai prižiūrėti: ravėti, purenti, kai sausa palieti, rudenį ir pavasarį patręšti, ąžuolus reikia nugenėti, kad geriau praeitų oras, saulės spinduliai. Mineralinės trąšos, kaip fosforas, magnis, azotas, pagreitina trumų augimą. Po 7-9 metų trumai pradeda augti. Derlius gaunamas ne mažiau kaip 30 metų. Nualintoje žemėje derliui sumažėjus, plantacija užveisiama kitoje vietoje.
Tradiciškai yra renkami laukiniai trumai, kurie auga po žeme, ir dėl to reikalingi specifiniai įgūdžiai bei žinios norint juos rinkti. Kelios šalys (Italija, Prancūzija ir Vokietija) yra išsaugusios tradicinius jų paieškos būdus.
Kad trumai auga tam tikroje vietoje, galima spręsti iš keleto požymių. Jeigu aplink medžius pradeda nykti miško paklotės žolinė danga, vadinasi, netrukus pasirodys vaisiakūniai. Grybiena išskiria medžiagas, kenksmingas žoliniams augalams. Vėliau apie susiformavusius trumus sulėtėja ąžuolų augimas, ant apatinių šakų atsiranda „raganų šluotos“, mat daugelį maisto medžiagų sunaudoja šie grybai.
Ilgą laiką trumų paieškai buvo naudojamos kiaulės (patelės), kurios natūraliai suranda trumus ir juos iškasa. Trumų kvapas artimas patinų išskiriamo feromonoandrostenolio kvapui, kuris vilioja pateles. Tačiau kiaulės iškasdamos linkusios pačios suėsti trumus ir suniokoja grybieną. Dėl to 1985 m. Italijoje kiaulių naudojimas trumų paieškai buvo uždraustas. Vietoj to pradėti treniruoti šunys, kurie irgi gali atpažinti žemėje augančio grybo kvapą, tačiau nebando jo iškasti[1].
2021 m. trumų rinkimo tradicija Italijoje buvo pripažinta nematerialiuoju pasaulio paveldu. Italijoje kaimiškose vietovėse gyvena keli tūkstančiai profesionalių triufelių rinkėjų (it.tartufai), kurių žinios perduodamos iš kartos į kartą. Jie žino apie trumų augimvietes, geriausią rinkimo laiką, kuris priklauso nuo oro bei mėnulio fazių. Savo darbui jie specialiai treniruoja šunis. Suradus trumą, jis atsargiai iškasamas specialiu įrankiu, stengiantis išsaugoti natūralią ekosistemą ir nesunaikinti grybienos. Trumų rinkėjų bendruomenėse paplitusi tautosaka, vyksta vietinės šventės ir renginiai, susiję su trumų derliumi[2].
↑Talou, T.; G aset, A.; Delmas, M.; Kulifaj, M.; Montant, C. (1990). "Dimethyl sulphide: the secret for black truffle hunting by animals?". Mycological Research. 94 (2): 277–278. doi:10.1016/s0953-7562(09)80630-8. ISSN 0953-7562.
