Tilžės miestiečių evangelikų liuteronų bažnyčioje (pastatyta po 1525 m.) apie 1536 m. įvestos lietuviškos pamaldos (pamokslus sakė J. Tartyla ir kiti). Ją nugriovus 1610 m. pastatyta vadinama Vokiečių bažnyčia (vok.Deutsche Kirche), arba Miesto bažnyčia (vok.Stadtkirche). Paskutinį kartą lietuviškos pamaldos joje įvyko 1944 m. pabaigoje artėjant frontui. Tilžės Lietuvių bažnyčia, arba Kaimo bažnyčia (vok.Landkirche), veikė nuo 1757 m. iki 1945 m.
XIX a. Spaudos draudimo metais Tilžėje buvo spausdinama lietuviška literatūra, iš kur knygnešiai ją nešdavo į rusų valdytą Lietuvos dalį (Tilžę tuo metu valdė Vokietija). 1896 m. balandžio 1 d. Tilžės miestas buvo atskirtas iš Tilžės apskrities ir įgijo atskiros apskrities teises.
1918 m. lapkričio 30 d. mieste, Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos narių buvo priimtas Tilžės aktas, reikalaujantis prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės.
1989 m. Tilžėje įkurta Tilžės miesto Vydūno lietuvių kultūros draugija, 1996 m. atkurta Lietuvių kultūros draugija Birutė, kuri 1998–2012 m. miesto lietuviams leido laikraštį „Naujoji aušra“. 1998 m. Tilžės katalikų parapijoje įsteigta lietuviška sekmadieninė mokykla (nuo 2000 m. veikusi Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje). Nuo XX a. 10-to dešimtmečio Tilžės 3 pagrindinėje mokykloje veikia lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas, vaikų darželyje „Rodničiok“ – lietuviška grupė.
Žymūs žmonės
Ludwig Karl James Aegidi, politikas ir publicistas
↑Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83