Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (TCAO; angl.International Civil Aviation Organization, ICAO) – 1947 m. įkurta specializuotojiJungtinių Tautų institucija, nustatanti tarptautines normas, koordinuojanti civilinės aviacijos vystymą, reguliuojanti saugių ir efektyvių skrydžių sritis.[2]
Istorija
Organizacijos nariai
Antrojo pasaulinio karo metu lėktuvai taip ištobulėjo, kad galutinai patvirtino esą svarbi transporto priemonė. Tuomet ir atsirado poreikis koordinuoti tarptautinę civilinės aviacijos veiklą, kurios daugelio aspektų atskirų šalių vyriausybės pačios sureguliuoti nepajėgė.
1944 m. gruodžio 7 d. JAV kvietimu Čikagoje susirinkę 52 šalių atstovai pasirašė vadinamąją Čikagos konvenciją, padėjusią pamatus Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (toliau ICAO). Ji šalių požiūriu turėjo užtikrinti veiksmingą valstybių bendradarbiavimą ir tuo metu būtiną tarpusavio supratimą, kuris tebėra aktualus ir iki šiol. ICAO Asamblėja savo A29-1 rezoliucijagruodžio 7-ąją paskelbė Tarptautine civilinės aviacijos diena, kuri kasmet minima visose ICAO šalyse.
Šiuo metu organizacija jungia 190 šalių, Lietuva Tarptautinės Civilinės Aviacijos Organizacijos nare tapo 1992 m. vasario 7 d.
Siekiai
Organizacija siekia, kad:
civilinė aviacija visame pasaulyje būtų plėtojama saugiai ir veiksmingai;
orlaivių konstrukcijos būtų kuriamos ir tobulinamos tik taikiais tikslais;
būtų remiamas tarptautinės civilinės aviacijos oro kelių, oro uostų bei oro navigacijos priemonių plėtojimas;
būtų atsižvelgiama į žmonių poreikius ir kartu užtikrinama, jog skrydžiai būtų saugūs, reguliarūs, veiksmingi bei ekonomiški;
visos šalys – ICAO narės – turėtų lygias teises ir nė viena iš jų nebūtų diskriminuojama;
ekonomika būtų apsaugota nuo nepagrįstos konkurencijos.
Veikla
ICAO tvirtina tarptautinius oro transporto standartus, rengia praktines bei procedūrines rekomendacijas techniniais, ekonominiais bei juridiniais klausimais. Kartu įvairių šalių vyriausybines institucijas, oro transporto priemonių gamintojus bei specialistus skatina keistis informacija bei koordinuoti veiksmus. Pagrindines ICAO veiklos sritis nustato aukščiausia šios organizacijos institucija – ICAO Asamblėja.
Taryba parengė ir patvirtino 18 techninių Čikagos konvencijos priedų, kurie apibrėžia svarbiausias aviacijos sritis:
Personalo licencijavimas;
Skrydžių (oro) taisyklės;
Meteorologijos paslaugos tarptautinei oro navigacijai;
Oro navigacijos žemėlapiai;
Matavimo vienetai;
Orlaivių naudojimas;
Orlaivių nacionaliniai ir registravimo ženklai;
Orlaivių tinkamumas skraidyti;
Formalumų supaprastinimas;
Aviacijos ryšiai;
Oro eismo paslaugos;
Paieška ir gelbėjimas;
Orlaivių avarijų tyrimas;
Aerodromai;
Oro navigacijos informacijos paslaugos;
Aplinkosauga;
Saugumas;
Saugus pavojingų krovinių vežimas oru.
Be šių, pagrindinių, egzistuoja daug kitų ICAO dokumentų, kurie reguliuoja atitinkamas konkretesnes civilinės aviacijos veiklos sritis. Dokumentai leidžiami šešiomis oficialiomis ICAO kalbomis: anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų.
Lietuvos civilinės aviacijos specialistai savo darbe taip pat vadovaujasi ICAO standartais bei rekomendacijomis. Šių dokumentų reikalavimai atsispindi galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose.
ICAO taryba renkama asamblėjoje kas 3 metus, ją sudaro 36 nariai trijose skirtingose kategorijose. Dabartinė taryba išrinkta 2013 m. spalio 1 d. 38-ojoje asamblėjoje.[3] Dabartinę tarybą sudaro:
I kategorija – (valstybės turinčios didžiausią svarbą aviacijoje) – Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Rusija, JK ir JAV.
II kategorija – (valstybės teikiančios didelį dėmesį tarptautinės aviacijos oro navigacijai) – Argentina, Egiptas, Indija, Meksika, Nigerija, Norvegija, Portugalija, Saudo Arabija, Singapūras, PAR, Ispanija ir Venesuela.
III kategorija– (valstybės pagal geografinį išdėstymą)- Bolivija, Burkina Faso, Kamerūnas, Čilė, Dominika, Kenija, Libija, Malaizija, Nikaragva, Lenkija, Korėja, JAE ir Tanzanija.
Regionai ir būstinės
ICAO pasaulinė būstinė Monrealyje, Kanadoje
ICAO turi pagrindinę būstinę, 7 regioninius biurus ir vieną regioninį pusiau biurą.[4]
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
