Suvalkija – vėliausiai susiformavęs etnografinis regionas. Į karų išretintą Sūduvos kraštą kėlėsi naujieji gyventojai iš priešingo, dešiniojo Nemuno kranto. Į šiaurinę Sūduvą kėlėsi žemaičiai, o į pietinę – aukštaičiai ir dzūkai. Todėl dabartinių zanavykų tradiciniai kostiumai turi žemaičių ir klaipėdiečių bruožų, o kapsų – aukštaičių ir dzūkų.
Anksčiausiai Lietuvoje šiame regione buvo panaikinta baudžiava, be to, vėlesnės žemės reformos suteikė valstiečiams asmens laisvę, todėl XIX a. Suvalkijoje gyveno daug pasiturinčių valstiečių. Jų išeiginiai drabužiai buvo siuvami iš geros kokybės pirktinių ir naminių audinių, buvo sekama miestietiškos mados.
Lietuviškas pašto ženklas (1992)
Tautinis kostiumas
Suvalkietės marškiniai medvilniniai, tunikos sukirpimo, trumpi, siuvinėti baltu kiauraraščiu. Išsiskiria ypač plačiomis, ties perpete rauktomis rankovėmis. Sijonai tamsių sodrių spalvų, su išilginiais dryžiais, su įaustomis keliaspalvių dryželių grupėmis. Prijuostė – ryškiausia ir sudėtingiausia šventadienio aprangos dalis. Prijuosčių audinių kompozicija, o kartais ir pasiuvimu zanavykės skyrėsi nuo kapsių. Zanavykių – balto lininio dugno su išilgai įaustomis raudonų rinktinių geometrinių bei augalinių ornamentų juostomis. Mėgstamiausias – stilizuotas lelijų žiedų motyvas. Liemenės būdavo siuvamos iš brangių pirktinių medžiagų, ilgaskvernės. Trumpesnes liemenes nešiojo zanavykės. Tai vienintelės liemenės, ant kurių rišamos juostos. Juostų puošnumą padidina į galus įausti kutai ne tik iš siūlų, bet ir iš ruoželiais sukarpytų audinių.
Kapsės merginos nešiojo aukštus aukso spalvos galionus su gėlėmis ir plunksnelėmis apkaišytu viršumi. Zanavykės daugiau mėgo iš kelių spalvų biserio suvarstytas karūnėles – karolines. Ištekėjusios moterys nešiojo kykus, pasiūtus iš baltų nėrinių, naminės drobės, pirktinio šilko, taip pat ryšėjo ir skareles.
Vyrai rengėsi šviesių spalvų drabužiais. Nešiojo surdutus, pasiūtus iš milo pagal miesto madą. Po surdutu vilkėjo liemenę. Nešiojo skrybėles tiesiais kraštais, aukštomis kaubrėmis.
