Skuodo miesto žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapai (nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 10978, senas kultūros paminklo Nr. IV380) – holokausto vieta vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, šalia Dimitravo, Joskaudų miške, 2,4 km į vakarus nuo kelio 218 Kretinga–Skuodas ir 1,8 km į pietryčius nuo kelio 2309 Palanga–Lazdininkai , Tenžės dešiniajame krante.
Holokausto vieta ir aukų kapai yra Kretingos miškų urėdijos Darbėnų girininkijos 47 ir 48 kvartaluose, Joskaudų alkakalnio (Alkos kalno) teritorijoje. Holokausto vietą ženklina Alkos kalno pietvakarinėje papėdėje šalia miško keliuko pastatytas paminklinis akmuo ir tipinis holokausto kapų ženklas, kurio priekinėje plokštumoje iškalta Dovydo žvaigždė ir užrašas lietuvių ir anglų kalbomis: „HOLOKAUSTO AUKŲ KAPAI / HOLOCAUST MASS GRAVES / 150 M“.
Tarp jų rytų kryptimi eina takas ir kalvos vakariniame šlaite išbetonuoti laiptai, vedantys į alkakalnio pietinėje viršūnėje esančią žudynių vietą, kurią ženklina lauko akmens paminklas.
Bendras alkakalnio, holokausto vietos ir aukų kapų teritorijos plotas – 33160 m², perimetras – 700 m.
4,8 km į šiaurės rytus – šiaurę yra Darbėnų žydų vyrų, 5,9 km į šiaurės rytus – Darbėnų žydų moterų ir vaikų bei Darbėnų ir Skuodo žydų moterų holokausto vietos.
Holokausto aukoms atminti skirti du paminklai. Alkos kalno pietvakarinėje papėdėje ant betoninio cokolio pastatytas natūralus, nuskelta priekine plokštuma, 140 cm aukščio, 160 cm pločio ir 35 cm storio pilkos spalvos granito akmuo, siaurėjantis į viršų. Ties viršūne prie plokštumos pritvirtinta vertikalaus stačiakampio pavidalo juodo šlifuoto akmens memorialinė plokštė su iškalta Dovydo žvaigžde bei užrašu jidiš ir lietuvių kalbomis:
דאָ אין יאָר 1941 דערהארגעט 510 ײדן ŠIOJE VIETOJE 1941 m. NUŽUDYTA 510 ŽYDŲ.
Alkos kalno pietinėje viršūnėje stovi paminklas, kurį sudaro ant dviejų tarpsnių stačiakampio cokolio pastatytas natūralus, plokščias, gyslotu paviršiumi akmuo. Jo priekinės plokštumos apatinė dalis nušlifuota, su reljefiniu memorialiniu užrašu lietuvių kalba: „Nulenkime galvas“. Paminklo aukštis – 60 cm, plotis – 105 cm, storis – 95 cm.
1941 m. liepos mėn. pabaigoje iš Skuodo į Dimitravo stovyklą skuodiškiai pagalbiniai policininkai pėsčiomis atvarė per 500 žydų moterų ir vaikų koloną. Rugpjūčio 15 d. Skuodo pagalbinės policijos būrys (apie 20 vyrų) vėl atvyko į Dimitravą ir Joskaudų miške prie Alkos kalno iškasė 4 dideles duobes. Vakare pagalbiniai policininkai įsakė merginoms pasilikti barakuose, o moterims su vaikais susirinkti stovyklos kieme. Moterys su vaikais grupėmis buvo varomos prie duobių, išrengiamos, įstumiamos į duobes ir sušaudomos. Šaudė skuodiškiai baltaraiščiai ir 4 stovyklos apsauginiai, o šaudymui vadovavo Mykolas Vitkus.[1] Egzekucija tęsėsi iki rugpjūčio 16 d. ryto. Duobes su aukų kūnais užkasė patys žudikai ir atvaryti aplinkinių kaimų valstiečiai.
1944 m. gruodžio mėn. sovietų armijos ir Kretingos apskrities administracijos pareigūnų komisija atliko nužudytų asmenų palaikų ekshumaciją. Gruodžio 17 d. akte nurodoma, kad žudynių vietoje buvo aptiktos 4 kapavietės, kurių gylis siekė 3,5 m. Alkakalnio viršūnėje aptikta duobė buvusi 11 x 4 m dydžio, šiaurės vakarinėje ir šiaurinėje papėdėse – 7 x 4 m dydžio, o šiaurės rytinėje papėdėje – 7 x 5 m dydžio.[2] Jose rasta 510 nužudytųjų lavonų: 31 vaiko, 94 paauglių ir 385 moterų. Vaikų lavonuose šautinių žaizdų neaptikta.
Dimitravo stovykloje ūkio darbams paliktos Skuodo žydų bendruomenės merginos (apie 40) 1941 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo išvarytos į Darbėnus ir sušaudytos su darbėniškėmis žydėmis Balto kalno miške prie Kašučių kelio.
1970 m. žudynių vieta ir kapas buvo paskelbti vietinės reikšmės istorijos paminklu (kodas IV380),[3] 1993 m. registruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro registrinių objektų sąraše.[4] Istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas.