Egiptiečių šventyklos pilonai (Filai)Grandinių tilto pilonai (Budapeštas)
Pilonas (gr.πυλών, 'vartai') – kabamosios konstrukcijos atrama, laikanti visas jos apkrovas. Dažniausiai sutinkama tiltų, kitų statinių konstrukcijose. Būna statomas iš gelžbetonio ar plieno. Jo konstrukcija įvairių formų, padėčių, aukščių: vertikalus arba pasviręs, ištisinis arba spragotas, kartais labai sudėtingo skerspjūvio, iki kelių šimtų metrų aukščio. Pilonas kaip masyvi kolona ar stulpas gali remti skliautą, arką, plokščią perdangą. Šiam statiniui įrengiamas masyvus, giliai į gruntą įleistas pamatas.[1][2]
Istorija
Pilonai statyti Senovės Egipte, įrengiant monumentalius šventyklų vartus. Juos sudaro du į viršų siaurėjantys piramidiniai bokštai su įėjimu tarp jų, dažnai užsibaigiantys profiliuotais karnizais. Simbolinėje pastato architektūroje pilonai vaidino svarbų vaidmenį, nes jie stovėjo priekyje, paradinėje pusėje. Dažnai buvo dekoruoti scenomis, pabrėžiančiomis karaliaus autoritetą. Religijoje pilonas atspindėjo hieroglifąakhet („horizontas“), vaizduojantį dvi kalvas, „tarp kurių saulė kilo ir leidosi“.[3]
Tiek neoklasicizmo, tiek naujojo egiptietško stiliaus statinių konstrukcijos neapsiėjo be pilonų. XIX a. pradžios kabamųjų tiltų pilonai dažniausiai buvo masyvūs mūriniai portalai, atspindėję daugelį architektūros stilių: vieni priminė Egipto šventyklų, pilių vartus, kiti – romėnų, viduramžių triumfo arkas. Pradėjus naudoti statiniams plieną, tobulinant statybos būdus, buvo pastatyta grakščios formos aukštų pilonų. Jie buvo pavieniai, sudvejinti, su įstrižais stulpais, sutvirtinimo skersiniais.
![Reklaminis pilonas[4]](Vaizdas:Furniture_Row,_North_Little_Rock.JPG)
