PROFILBARU.COM

Canis aureus

Paprastasis šakalas (Canis aureus)
Ngorongore (Tanzanija)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora)
Šeima:	Šuniniai ( Canidae)
Triba:	Tikrieji šunys ( Canini)
Gentis:	Šunys ( Canis)
Rūšis:	Paprastasis šakalas ( Canis aureus)

Binomas

Canis aureus
Linnaeus, 1758

Paprastojo šakalo porūšių paplitimo arealas

Paprastasis šakalas (Canis aureus) – plėšriųjų žinduolių (Carnivora) būrio, šuninių (Canidae) šeimos žinduolis.^[1]

Sankt Peterburge esančiame Rusijos mokslų akademijos zoologijos instituto zoologijos muziejuje eksponuojamos pilkojo vilko ir paprastojo šakalo iškamšos. Pilkasis vilkas gerokai stambesnis, kairėje.

Paplitimas

Natūraliai paplitę šiaurės rytų Afrikoje, pietų ir pietvakarių Azijoje bei pietų Europoje (daugiausia Balkanuose). Šiauriausia jų paplitimo ribą yra Alpių pietrytinės priekalnės, Vengrija ir toliau į pietryčius palei Dunojaus upę iki ištakų į Juodąją jūrą, bei nedidelėje Rumunijos pietryčių ir Ukrainos pietvakarių dalyse abipus Dunojaus deltos.

Gyvenama aplinka

Dėl jų neišrankios dietos, jie gyvena skirtinguose Žemės gamtiniuose biotopuose, tiek Sahelio tipo pusdykumėse, tiek amžinai žaliuojančiuose Mianmaro, Tailando miškuose, tiek žmogaus sukultūrintoje aplinkoje.

Paplitimas Lietuvoje

Paprastųjų šakalų statusas Lietuvoje nėra nustatytas, todėl kol kas galima spėlioti, kad tai nauja ir plintanti į Lietuvą žinduolių rūšis, arba į jų plitimą yra įsikišę žmonės ir tai invazinė rūšis.

Šakių rajone, Lekėčiuose, 2015 m. vasario 7 dieną sumedžiotas pirmas paprastasis šakalas^[2] . Reaguojant į šį įvykį, šakalą norėta įrašyti į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą, tačiau vėliau buvo surinkta medžiaga, kad šakalas plinta toli į šiaurę natūraliai be žmogaus įsikišimo bei nedaro didelės žalos vietinėms rūšis, todėl negali būti laikomas invazine rūšimi ^[3].

Apibūdinimas

Paprastasis šakalas genetiškai labai artimas pilkajam vilkui ir į jį labai panašus, tik gerokai smulkesnis. Paprastųjų šakalų patinai maždaug 12% stambesni už pateles. Kūno ilgis nematuojant uodegos – 70-85 cm, aukštis iki pečių dažniausiai apie 42–45 cm, bet ne daugiau kaip 50 cm. Uodega 20-30 cm. Svoris apie 7–10 kg, nors šiaurės rytų Italijoje vienas suaugęs europinio paprastojo šakalo patinas svėrė 14,9 kg. Jų kailis dažniausiai geltonai aukso spalvos, nors spalva įvairuoja – priklauso nuo regiono, porūšio ir metų sezono laiko ir gali būti nuo pilkšvai gelsvos iki gelsvai rudos. Gyvenančių kalnų vietovėse, kailis pilkšvas. Rytų Afrikoje gyvenančių paprastųjų šakalų kailis liūčių sezonu būna gelsvai rudas, sausuoju sezonu – auksaspalviškai rudas. Palyginus su kūnu, jų kojos gana ilgos.

Amžius

Trumpaamžiai. Laisvėje gyvena iki 8-9 metų, nelaisvėje iki 14 metų.

Paprastojo šakalo porūšiai

Informaciniame žinyne skirtame pasaulio žinduoliams – Mammal Species of the World, išskiriama 13 paprastųjų šakalų porūšių^[4]::

Persinis paprastasis šakalas (Canis aureus aureus);
Alžyrinis paprastasis šakalas (Canis aureus algirensis);
Senegalinis paprastasis šakalas (Canis aureus anthus);
Serengetinis paprastasis šakalas (Canis aureus bea);
Siaminis paprastasis šakalas (Canis aureus cruesemanni);
Canis aureus ecsedensis;
Indinis paprastasis šakalas (Canis aureus indicus);
Canis aureus lupaster;
Europinis paprastasis šakalas (Canis aureus moreotica); Natūraliai paplitęs Pietų Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Balkanų pusiasalyje, šiaurės rytų Italijoje, pietinėje Austrijoje, Vengrijoje, Rumunijoje apie Dunojaus deltą, pietvakarių Ukrainoje, o iš čia plinta į Vidurio ir Šiaurės Europą. Šiuo metu natūraliai plinta toli į šiaurę nuo buvusio tradicinio paplitimo arealo, gyvena Latvijoje ir Estijoje. 2015 m. vasario 7 dieną buvo sumedžiotas Šakių rajone, Lekėčiuose.
Šrilankinis paprastasis šakalas (Canis aureus naria);
Somalinis paprastasis šakalas (Canis aureus riparius);
Sudaninis paprastasis šakalas (Canis aureus soudanicus);
Sirinis paprastasis šakalas (Canis aureus syriacus);

Elgsena

Gyvena pavieniui. Aktyvūs dieną ir naktį. Monogaminiai gyvūnai. Per veisimosi sezoną, pora savo teritoriją pažymi sav kvapais, kurią gina nuo kitų šakalų įsibrovėlių. Veisimosi sezonas paprastai prasideda tada, kada gamtoje gali rasti daugiausiai maisto. Urve, ar apleistame termityne, po maždaug 60-63 nėštumo dienų, patelė pagimdo nuo 1 iki 9, dažniausiai 2-4 jauniklius. Jų svoris 200–250 g. Po dešimties dienų mažyliai atmerkia akis, ir dar keturis mėnesius maitinami tėvų. Per šį laiką jų kailiukas iš juodo apdaro, kaip ir suaugusių tampa šviesiu. Nepaisant kad lytiškai subręsta būdami 11 mėnesių, bet dar iki dvejų metų pasilieka gyventi su tėvais, per kurį laiką jiems padeda maitinti ir saugoti tėvų naują mažylių kartą.

Mityba ir medžioklė

Paprastieji šakalai – visaėdžiai gyvūnai, o dieta priklauso nuo gyvenamo regiono. Medžioja pavieniui, arba kartais kartu pora ar šeimos. Jų aukomis tampa kiškiažvėriai, smulkesni ar jauni porakanopiai, jaunomis tikrosiomis gazelėmis, smulkesni naminiai gyvuliai, pavyzdžiui avys, įvairūs paukščiai iki flamingo dydžio, įskaitant vandens, miško ir žvirblinius paukščius, driežus, varliagyvius, žuvis, vabzdžius, ėda vaisius, uogas, daržoves, lapus, žolę, dvėseliną arba ieškodami maisto rausiasi šiukšlynuose. Susimedžiotą smulkesnį maistą nuryja, o grįžęs iš medžioklės, atrydamas pamaitina patelę arba jauniklius^[5].