Palénkės Sokòluvas [1] (lenk. Sokołów Podlaski) – miestas Lenkijos rytuose, Palenkės Sokoluvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje. Mieste įsikūręs Palenkės Sokoluvo dekanatas. Mieste yra Palenkės Sokoluvo geležinkelio stotis.
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki V-VI a. dabartinio miesto teritorijoje gyveno jotvingių gentis.[2] Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] 1424 m. Ldk Vytautas Didysis suteikė gyvenvietei miesto teises, Palenkės Sokoluvo herbą bei įkurta Palenkės Sokoluvo Švč. Marijos Nekaltosios Širdies parapija. 1508 m. miesto valdytoju tapo Stanislovas Kiška. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijos Sedlcų cirkului. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai, 1837–1844 m. Palenkės gubernijai, nuo 1844 m. iki 1866 m. Liublino gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Sedlcų gubernijai. 1802 m. pastatyta medinė Šv. Roko koplyčia. 1831 m. balandžio 21 d. įvyko Palenkės Sokoluvo mūšis. 1845 m. pastatyta Palenkės Sokoluvo sinagoga. XIX a. įkurtos Palenkės Sokoluvo senosios žydų kapinės, o vėliau įkurtos Palenkės Sokoluvo naujosios žydų kapinės. 1857 m. pastatyti mūriniai rūmai pagal Henriko Markonio projektą. XIX a. pabaigoje pastatyta Palenkės Sokoluvo Magistrackos gatvės sinagoga. 1887 m. per miestą nutiesta geležinkelio linija. Miestas buvo Sedlcių gubernijos Sokoluvo apskrities centras.[5]
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Generalgubernijai. Per II pasaulinį karą, 1941 m. mieste buvo įkurtas žydų getas. 1944 m. rugpjūčio 8 d. į miestą įžengė Raudonoji armija. Per karą buvo sugriauta apie 30 % gyvenamųjų pastatų. 1945–1975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1948–1951 m. pastatyta Palenkės Sokoluvo Švč. Marijos Nekaltosios Širdies konkatedra. 1975–1999 m. priklausė Sedlcų vaivadijai. 1978 m. įkurta Palenkės Sokoluvo Šv. Jono Bosko parapija. 1993 m. įkurta Palenkės Sokoluvo Dievo Gailestingumo parapija.
Geografija
Miestas įsikūręs Sedlcų aukštumoje, Pietinės Palenkės istoriniame regione, apie 99 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos. Per miestą teka Cetynios upė. Pagal 2002 m. duomenis miesto plotas 17,5 km², iš kurių 66 % neužstatyti plotai, o 34 % pastatai ir vandens telkiniai. Miestas sudaro 1,55 % visos apskrities ploto. Miestas ribojasi su Palenkės Sokoluvo valsčiumi.
Gyventojai
| Aprašas |
Bendrai |
Moterys |
Vyrai
|
| Gyventojai |
19 338 |
100 % |
10089 |
52,3 % |
9249 |
47,7 %
|
Gyventojų tankis
(gyv./km²) |
1105 |
576,5 |
528,5
|
Tautinė sudėtis
|
1921 m. gyveno 8 055 žmonės:[6]
- Žydai – 50,1 % (4 033);
- Lenkai – 49,9% (4 016);
- Kiti – 0,07 % (6).
|
1897 m. gyveno 7 265 žmonės:[7]
- Žydai – 58,4 % (4 249);
- Lenkai – 38,8 % (2 821);
- Rusai – 2,3 % (168);
- Kiti – 0,4 % (27).
|
Tarptautinis bendradarbiavimas
Galerija
-
Švč. Marijos Nekaltosios Širdies katedra
-
Švč. Marijos Nekaltosios Širdies katedra
-
Šv. Jono Bosko bažnyčia
-
Dievo Gailestingumo
sanktuariumas
-
1857 m. pastatyti rūmai
-
1802 m. pastatyta Šv. Roko koplyčia
-
Kultūros namai
-
Teismo rūmai
-
Miesto centras
-
Paštas
-
Savivaldybė
-
Paminklas Stanislavui Bžuskui
Šaltiniai
