Senovėje teritorijoje vystėsi Pukaros kultūra, vėliau ją pakeitė Tihuanako kultūra, aimarai, galiausiai – inkai. 1540 m. Mokegvoje pasirodė pirmieji ispanai ir įkūrė Mokegvos miestą. Peru pasiekus nepriklausomybę, teritorija priklausė Arekipos departamentui. Vėliau teritorijos ne kartą perskirstytos. Mokegvos departamentas sukurtas 1857 m. su sostine Taknoje. 1875 m. Taknos ir Mokegvos departamentai atsiskyrė.
Geografija
Mokegvos upės slėnis
Pietinė departamento dalis yra sausringoje pakrantės lygumoje (Kostoje). Šiaurės rytuose paviršius kyla į Andus – Baroso ir Vulkaninę Kordiljeras. Krašte iškilę 3 ugnikalniai: Ubinasas (5672 m), Tiksanis (5408 m), Huainaputina (4850 m). Taip pat yra iškilusios aukštos Keljos (4800 m), Jaretanės (4700 m), Sučeso (4650 m) viršūnės. Pakrantėje yra maža Koleso salelė.
Upės nedidelės, nusekančios, teka iš Andų į vandenyną: Mokegva, Ilas, Osmorė, Asana. Svarbiausi ežerai – Viskača, Chukumarinis.
Klimatas daugiausia tropinis, sausringas. Pakrantėje temperatūra visus metus laikosi apie 18–24 °C, kritulių praktiškai nebūna. Kalnuose kiek vėsiau ir drėgniau.
Didžioji dauguma Mokegvos departamento gyventojų yra metisai, kalbantys ispaniškai. Aimarų kalba yra gimtoji 10 % krašto gyventojų, kečujų kalba – 9,5 %.
Administracinis skirstymas
Mokegvos departamentas administraciškai padalintas į 3 provincijas (skliaustuose – administracinis centras).
.svg)
.svg){kind=small}
