Miroslavo valsčius

54.33°š. pl. 23.90°r. ilg. / 54.33; 23.90

Miroslavo valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Miroslavas
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Seinų apskritis (1868–1915)
Lietuva
	Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Alytaus apskritis (1944–1950)

Miroslavo valsčius (rus. гмина Мирославль, lenk. gmina Mirosław) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Miroslavas.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje, vėliau panaikintas, atkurtas 1868 m. vasario 20 d.^[1][2]

1941 m. birželį pražygiuojanti vokiečių kariuomenė nužudė 42 valsčiaus gyventojus. 1945 m. valsčiuje veikė Tauro apygardos Vytauto partizanų rinktinės partizanai. 1947 m. dalis valsčiaus perduota Krokialaukio valsčiui.

Miroslavo valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Simno rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1880 m.	13 877 margų	4407
1888 m. [3]		5720
1923 m. [4]	156	6684	1151
1932 m.	129	6671		11 seniūnijų [5]
1949-01-01 (išsamiau)	171			6 apylinkės [6]

Vadovai

• Jonas Rudzenskas, 1932 m.^[7]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[8]	Apylinkė, 1949 m.[9]
Arciškonys	-	Arciškonių apylinkė
Balkūnai	Balkūnų seniūnija	-
Dirmiškės	Dzirmiškių seniūnija	-
Laukinčiai	-	Laukinčių apylinkė
Mankūnai	Mankūnų seniūnija	-
Miroslavas	Miroslavo seniūnija	-
Norūnai	Norūnų seniūnija	-
Parėčėnai	Parečėnų seniūnija	Parėčėnų apylinkė
Pošnia	Pošnios seniūnija	-
Pupasodis	-	Pupasodžio apylinkė
Revai	-	Revų apylinkė
Seimeniškiai	Semeniškių seniūnija	Seimeniškių apylinkė
Tolkūnai	Tolkūnų seniūnija	-
Vankiškiai	Vankiškių seniūnija	-
Zizėnai	Zizėnų seniūnija	-
Iš viso:	11 seniūnijų	6 apylinkės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 6684 žmonės:

• Lietuviai – 93,67% (6261);
• Lenkai – 3,33% (223);
• Žydai – 1,85% (124);
• Vokiečiai – 0,52% (35);
• Kiti – 0,61% (41).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1888	Tolkūnai	Ignas Starkus, dvasininkas	1956
1947	Talokiai	Emilija Poškutė-Pumputienė, grafikė	2021

Šaltiniai

1. Postanowienie z 17 (29) września 1866, ogłoszone 5 (17) stycznia 1867 (Dziennik Praw, rok 1866, tom 66, nr 219, str. 279)
2. Postanowienie z 29 grudnia 1867 (10 stycznia 1868), ogłoszone 8 (20) lutego 1868 (Dziennik Praw, rok 1868, tom 67, nr 228, str. 359)
3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 554–555 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 12