MiG-15 yra pirmasis reaktyvinis naikintuvas, sukurtas TSRS. Šis lėktuvas vienas pirmųjų sėkmingų bandymų sukurti lėktuvą su pakreiptais sparnais, o ne lygiais, kaip buvo gaminami nuo pat pirmojo lėktuvo sukūrimo. Savo, kaip sėkmingo modelio, vardą lėktuvas užsitarnavo geru pasirodymu Korėjos kare, kuriame smarkiai lenkė iki tol sukurtus reaktyvinius naikintuvus. Be to, MiG-15 yra gausiausiai gamintas lėktuvas pasaulyje, skaičiuojama jog iš viso pasaulyje buvo pagaminta virš 18 000 lėktuvų. Taip pat šis modelis buvo vėliau tobulinamas ir virto MiG-17, kitu garsiu lėktuvu, itin gerai pasirodžiusiu Vietnamo kare.
MiG-15p, NATO klasifikacijoje priskiriamas kodinis pavadinimas „Fagot“ („Bjaurybė“), Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos įvardijamas kaip „Type 19“.
MiG-15 UTI, NATO klasifikacijoje priskiriamas kodinis pavadinimas „Midget“ („Neūžauga“), Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos įvardijamas kaip „Type 29“.
Lėktuvo sukūrimas ir dizainas
Dauguma ankstyvųjų reaktyvinių naikintuvų dizainas priminė senuosius propelerinius naikintuvus, nes buvo tiesiais sparnai, kurie aerodinamikos prasme buvo neefektyvūs ir trukdė orlaiviui išvystyti maksimalų greitį. Apie tai, jog lenkti sparnai gali būti efektyvus aerodinaminis sprendimas, paskaičiuota dar vykstant Antrajam pasauliniam karui, tą padarė vokiečių inžinieriai. Mig-15 sukūrimas apipintas gandais, esą tai kopija nacių kurto naikintuvo Folke-Wulf TA 183. Ši legenda greičiausiai gimė iš to, kad sovietams po karo pavyko kelis tokius aptikti savo zonoje padalintos Vokietijos, tačiau jie nebuvo pilnos komplektacijos, nebuvo variklių. Dar vienas svarbus dalykas, nemažai skiriasi šių naikintuvų proporcijos. Lieka tik pakreipti sparnai, tačiau ir šią kopijavimo versiją galima atmesti, nes dar iki karo pabaigos, TSRS buvo išbandytas neįprastas propelerinis lėktuvas MiG-8 („Antis“), kuris turėjo lenktus sparnus.
MiG-15 „Fagot“
Didžiausia sovietams iškilusi problema kuriant naujos kartos naikintuvus, buvo reaktyvinio variklio neturėjimas. 1946 m. variklių kūrėjui Vladimirui Klimovui, bei visai TSRS inžinierių delegacijai pasisekė vizitas Didžiojoje Britanijoje, prosovietiškas prekybos ministras seras Staffodas Kripsas (Stafford Cripps), suteikia ieškomos informacijos, bei leido nusipirkti licenziją Rolls-Royse Nene reaktyviniam varikliui gaminti. Sovietų Sąjungoje variklis gamintas pavadinimu Klimov RD-45.
1945 m. balandžio 15 d. TSRS liaudies ministrų taryba priėmė dekretą #493-192, kuriuo nurodė Mikoyan OKB (bandomajam konstruktorių biurui) pagaminti du bandomuosius prototipus. Tų pačių metų gruodį atlikti ir pirmieji bandomieji skrydžiai prototipais. Lėktuvai skrido, bet neįprastas dizainas kėlė valdymo problemų, be to trukdė ir nepatikimas variklis. Pirmoji problema buvo sprendžiama bandant atrasti optimalų sparnų išlenkimo kampą, taip pat sukurta nauja uodega. Na, o nepatikimas variklis buvo pakeistas iš Didžiosios Britanijos parsigabentu ir pradėtu gaminti vietoje Klimov RD-45 varikliu. Galutinis gamybai tinkamas prototipas pavadintas I-310.
MiG-15 liemuo buvo sudarytas iš plieninių ir duraliuminio špantų, padengtas duraliuminio skarda. Užpakalinėje liemens dalyje įstatytas turboreaktyvinis variklis, o liemens priekinėje dalyje „T“ formos oro įtekėjimo anga. 35 laipsnių lenkti sparnai turi du plieninius lonžeronus, jie dengti duraliuminiu. Sparnas turi 35° strėlės formą ir 3° „V“ formą. Vertikalios uodegos plokštumos turi 56°, o horizontalios – 40° strėliškumą. Kabina hermetiška, gaubtas pagamintas iš organinio stiklo. Įrengta sėdynė su katapultavimosi galimybe.[1] Turėjo dvi 23 mm patrankas, vieną 37 mm patranką. Galėjo gabenti iki 100 kg bombų pakabintu po kiekvienu sparnu. Taip pat buvo galimybė pritvirtinti papildomus 250, 300 ar 600 litrų talpos kuro bakus, šitaip padidindami skridimo atstumą.[2]
Prototipo I-310 pagrindinis varžovas dėl valstybinio užsakymo buvo kito konstruktorių biuro sukurtas panašių savybių Lavochkin La-168. Tačiau pasirinktas I-310, pradėjus gaminti masiškai, perkrikštytas į MiG-15. 1948 m. gruodžio 31 d. pirmasis pagamintas naikintuvas pristatytas į jo tarnybos vietą. 1949 m. modelis įtrauktas į Sovietų sąjungos oro pajėgas. Tačiau pirmieji modeliai buvo su broku, pilotuojant naikintuvai turėjo tendenciją krypti į kairę arba dešinę pusę, tam pilotai net buvo sugalvoję pravardę „nožki“ („kardai“). Šios klaidos ištaisytos antrojoje, Mig-15 bis versijoje.
Pagal licenciją Čekoslovakijoje gamintas MiG-15, gavęs indeksą Aero S-103
Atnaujintas variantas Mig-15 bis pristatytas 1950 m. pradžioje, jis turėjo atnaujintą ir galingesnį Klimov VK-1 variklį, bei kelis atnaujinimus korpuse. Ryškiausiai matomas skirtumas buvo lėktuvo priekyje, tai T formos oro separatoriuje įtaisytas žibintas naktiniams skrydžiams. Matomi ir aukštesni horizontaliųjų oro stabdžių kraštai. 23 mm kalibro patrankos arčiau viena kitos, todėl jų įtaisymas yra žemiau, negu paprastų Mig-15, arčiau naikintuvo važiuoklės. O sparnų kraštuose atsirado tvirtinimo taškai skirti prikabinti nevaldomoms raketoms gabenti. Taip pat buvo įmontuotas prietaisas Sirena-2, perspėjimams dėl pakliuvimo į radaro signalo zoną. Be kita ko, naikintuvui nebereikėjo ištraukėjo, naikintuvas turėjo įdiegtą „starterį“, skirtą reaktyvinio lėktuvo užvedimui[3]. Daug senųjų Mig-15 buvo gražinti į gamyklą perdarymui į bis versiją dar iki 1950-ųjų pabaigos.
Mig-15 variklis turėjo pakankamai galios pasiekti garso greitį, tačiau to negalėjo padaryti, nes neturėjo „judančios uodegos“. Senojo tipo uodegos, lėktuvui artėjant prie viršgarsinio greičio, neužtikrindavo geros lėktuvo kontrolės. Artėjant šių MiG eksploatacijos pabaigai, jiems buvo sukurta viršgarsiniam skrydžiams tinkama uodega.
MiG-15 tapo legendiniu dėl sėkmingo pasirodymo prieš sunkiuosius JAV bombonešius Boeing B-29. Taip nutiko ne atsitiktinai, naikintuvas ir buvo kurtas specialiai šiems bombonešiams numušinėti. Atgalinės inžinerijos būdu SSRS buvo sukurtas bombonešis Tu-4 (NATO klasifikacijoje - „Bull“) - tiksli B-29 kopija, nes keli pastarieji bombonešiai dar vykstant Antrajam pasauliniam karui buvo nusileidę TSRS teritorijoje. Taigi kūrėjai žinojo būsimo varžovo charakteristikas. Naikintuvui įdėti ginklai: dvi 23 mm patrankos su 80 kulkų kiekvienam vamzdžiui, bei 37 mm kalibro patranka su 40 užtaisų, jie darė milžinišką žalą dideliems, bet lėtiems ir nemanevringiems bombonešiams. Tačiau oro mūšiuose su greitesniais ir taip pat manevringais naikintuvais atsirasdavo problemų dėl lėto šaudymo ir labai riboto kulkų skaičiaus.
Dažniausiai gamintas modelis yra Mig-15 UTI, tai dvivietis mokomasis naikintuvas. Tačiau Kinijos liaudies oro pajėgos juos naudodavo ir oro kovose. Varšuvos pakto šalyse iki 1970 m. šis orlaivis buvo pagrindinis treniruočių lėktuvas. Taip atsitiko todėl, kad Mikoyan-Gurovich konstruktorių biuras, po MiG-15 UTI sukūrimo, kitiems modeliams: MiG-17, MiG-19 nekūrė treniruočių lėktuvų versijų. SSRS pilotų treniruotėms pilnai užteko ir MiG-15 UTI. Tačiau Kinija sau persidarė ir MiG-17 ir MiG-19 į dviviečius lėktuvus. Po 1970 m. Čekoslovakija senuosius UTI pakeitė savos gamybos treniruočių lėktuvais Aero L-29 Delfin ir L-39 Albatros, o Lenkija - PZL TS-11 Iskra .
Karinių operacijų istorija
Be pačios SSRS, pirmoji eksportuotus MiG-15 naikintuvus pradėjo naudoti Kinijos Liaudies respublika. 1946–1949 m. vyko Kinijos pilietinis karas tarp Kinijos Liaudies respublikos komunistinių pajėgų ir Kinijos Respublikos (dabar žinomos Taivano pavadinimu), Mao Dzeodong prašymų 1950 m. pradžioje TSRS dislokavo 50-ąjį IAD (naikintuvų aviacijos divizija) šiaurinėje Kinijos liaudies respublikos dalyje,. Jau 1950 m. balandžio 28 d. kapitonas Kalinikov numušė Kinijos respublikos lėktuvą P-38. Tai pati buvo pirmoji pasiekta pergalė oro mūšyje pilotuojant MiG-15. Tų pačių metų gegužės 11 dieną numuštas ir bombonešis B-24.
Būtent Kinijos liaudies armijai priklausantis MiG-15, Korėjos kare susikovė pirmajame pasaulyje reaktyvinių naikintuvų oro mūšyje. Abi pusės pirmąją pergalę savinasi sau, tad tiksliai pasakyti ar MiG-15 ar F-80 laimėjo pirmąjį susidūrimą sunku. Tačiau faktas jog pirmaisiais kovos metais MiG-15 dominavo tarp pirmos kartos reaktyvinių naikintuvų, jo tiesioginiai oponentai buvo reaktyviniai naikintuvai Lockheed P-80 ir Gloster Meteor, bei propeleriniai P-51 Mustang ir F4U Corsair. Jie nepajėgė greičiu prilygti MiG-15, todėl amerikiečiai buvo priversti atsiųsti savo naujausius naikintuvus F-86 Sabre, kurie, valdomi patyrusių pilotų, galėjo būti lygiaverčiais oponentais sovietiniams naikintuvams.
Korėjos karas
1953-02-01 virš Šiaurės Korėjos numuštas Šiaurės Korėjos MiG-15
Prasidėjus Korėjos karui, Šiaurės Korėjos oro pajėgos buvo ginkluotos dar Antrojo pasaulinio karo laikų propeleriniais naikintuvais Jak-9 ir šturmo lėktuvais Il-10 . Nei aviacijos gausa nei juo labiau aviacijos pranašumu komunistai negalėjo pasigirti susitikę su USAF reaktyviniais naikintuvais P-80 ir F-84. Jie puikiai gynė bombonešius B-29, todėl vos įsijungus į konfliktą amerikiečiams buvo įgyta visiška oro erdvės kontrolė, pradėta bombarduoti ne vien strateginius objektus, bet ir Š. Korėjos karines gurguoles.[4]
Į konfliktą įsijungus SSRS ir Kinijos Liaudies oro pajėgoms, atsiuntus MiG-15, padėtis kardinaliai pasikeitė. Sovietiniai naikintuvai persvėrė pranašumą ore į Š. Korėjos pusę, vos spalio mėnesį įsijungus Kinijos oro pajėgoms numušta 11 P-80, 7 B-29, 9 P-51. Po tokių nesėkmių 1950 metų gruodžio mėnesį Tolimųjų Rytų pajėgoms padėti atskraidintos trys F-86 Sabre divizijos iš JAV. Susitikus lygiaverčiams konkurentams abi pusės propagandos tikslais siekė padidinti savo pergalių skaičių, pavyzdžiui, sovietai pranešė numušę 12 naujųjų F-86, JAV gyrėsi nukovę 8 MiG-15. Nors panašiausia, kad abi pusės neteko 3-4 naikintuvų.
TSRS galėjo dirbtinai išpūsti savo pergales dėl keleto priežasčių: 1) Nemažai aukšto rango pilotų norėjo įsiteikti J. Stalinui (kuris žudė ar į tremtį pasiųsdavo jo lūkesčių nepatenkinusius vadus). 2) Už kiekvieną oro pergalę pilotai gaudavo 1500 rublių premiją. 3) MiG-15 įmontuota ginklo kamera filmavo itin prastai, iš jos pateiktų kadrų sunku nustatyti ar priešo lėktuvas mūšyje buvo tik pažeistas ar jau nebekontroliuojamas (pvz. pilotas katapultavosi).[5]
Šiaurės Korėjos KOP MiG-15
Kita vertus MiG-15 numušdavo tikrai daug lėktuvų vien todėl jog po vieną niekados neskraidė, skrisdavo mažiausiai du lėktuvai, iš kurių vienas buvo pagrindinis, o kitas atlikdavo gynėjo pareigas. Amerikiečiai tokį puolimą įvardijo kaip „kardas ir skydas“.[6]
Lyginant MiG-15 ir F-86 galima pastebėti jog sovietinis naikintuvas buvo greitesnis (1005 km/h prieš 972 km/h), galėjo skristi aukščiau (15500 m prieš 14936 m), kopimo aukštyn greitis 2800 metrų per minutę buvo geresnis nei F-86 demonstruotas 2200 m/min. Taip pat Mig galėjo greičiau apsisukti ore, o jo ginklai didesnio kalibro. Bet F-86 savo trūkumus kompensuodavo didesniu greičiu žemuose aukščiuose, mažesnio kalibro (12,5 mm), bet 6 patrankomis su 1,602 kulkomis, kai MiG-15 bendrai turėjo vos 200. Taip pat amerikiečiai savo naikintuvuose be paprastų taikiklių jau turėjo ir radarus, leidžiančius net naktį iš toli užfiksuoti iš kur artėja priešo naikintuvai.
MiG-15 išliko efektyvus net pasirodžius F-86 naikintuvams, 1951 m. lapkričio mėnesį Tolimųjų Rytų oro pajėgų vyriausiasis vadas nurodė bombonešiams skraidyti tik naktį. Taikinius rasti radarų pagalba. Toks sprendimas buvo paremtas Mig-15 netikimu naktinėms kautynėms, juose nebuvo radarų aptinkančių priešus, o tamsią naktį ir didelių greičiu buvo sudėtinga kautis. Naktiniai gynybai Šiaurės Korėja naudojo propelerinius Lavochkin La-11, kurie akivaizdžiai nusileido savo galimybėmis. Tuo tarpų vietoje F-80 ir F-84 bombonešių apsaugai pradėti naudoti naujai sukurti F3D „Skyknight“ ir F-94 „Starfire“.
Skaičiuojama jog sovietų 64-ojo aviaicijos korpuso naikintuvai virš Š. Korėjos numušė 1106 priešo lėktuvus, iš jų 142 numušti naudojant MiG-15.
Šaltasis karas
Čekoslovakijos KOP MiG-15
Šiuo laikotarpiu TSRS ir Varšuvos pakto šalys itin aktyviai reagavo į oro erdvės pažeidimus, pateikiamas sąrašas įvykių kuriuose sudalyvavo MiG-15:
1) 1950/12/06 USAF pajėgų žvalgybinis RB-29 lėktuvas susitiko du MiG-15 ir buvo numuštas prie Primoro, Geltonojoje jūroje.
2) 1951/11/19 Mig-15 bis privertė nusileisti krovininį C-47 lėktuvą VengrijosPapa mieste įsikūrusiame kariniame aerodrome.
3) 1952/06/13 Du MiG-15, prie Valentin Bay, Japonijos jūroje, numušė žvalgybinį RB-29A (juo skridusių 12 žmonių nerasta).
5) 1952/08/07 prie Kurilų salų, Ramiajame vandenyne, du MiG-15 numušė USAF žvalgybinį lėktuvą RB-29A (visi skridę 9 žmonės žuvo).
6) 1952/11/18 Keturi MiG-15 prie Vladivostoko mėgino žvalgyti JAV lėktuvnešįUSS Princeton (CVL-23), pastarasis pakėlė į orą keturis F9F-2 „Panther“ naikintuvus. Vienas F9F buvo apgandintas, o visi keturi MiG buvo numušti.
7) 1953/03/10 Du Čekoslovakijos oro pajėgų naikintuvai MiG-15 bis perėmė į Čekoslovakijos oro erdvę įskridusius F-84 Gs. Jiems pasipriešinus abu numušti, vienas nukrito Čekoslovakijos teritorijoje, kitas - Bavarijos žemėje (VFR). Abu pilotai paleisti.Bulgarijos KOP MiG-15 Bulgarijos aviacijos muziejuje (Sofija)
8) 1953/03/12 Mig-15 numušė Britų karališkųjų oro pajėgų krovininį lėktuvą Avro Lincoln, skridusi Berlyno oro koridoriumi. Visi septyni įgulos nariai žuvo.
9) 1953/07/29 Du MiG-15, netoli Gomoro, Japonijos jūroje, perėmė ir vertė skristi į bazę žvalgybinį lėktuvą RB-50G. Jam pasipriešinus ir pradėjus atsišaudyti, jį numušė. Iš 14-os skridusių žmonių, 1 buvo išgelbėtas.
10) 1955/04/17 Šiaurinėje Kamčiatkos pusiasalio dalyje MiG-15 numušė žvalgybinį RB-47E. Visi trys įgulos nariai žuvo.
11) 1955/06/27 Du Bulgarijos MiG-15 numušė Izraelio aviakompanijos El Al keleivinį lėktuvą Lockheed L-049 Constellation, skridusį reisu EL402. Visi juo skridę 58 keleiviai žuvo. Incidentas įvyko kai lėktuvas nuklydo į Bulgarijos teritoriją.
Kiti konfliktai
Nuo 1950-ųjų Kinijos liaudies oro pajėgos dažnai susiremdavo su Kinijos respublikos oro pajėgomis. 1958 m. Kinijos respublikos pajėgoms priklausantis F-86, ginkluotas naujomis AIM-9, oras-oras tipo raketa, pirmą kartą istorijoje numušė kitą lėktuvą. Juo tapo MiG-15.[7]
Dezertyravimas
Lenkijos KOP Mikoyan-Gurevich MiG-15 (WSK PZL Mielec LIM-2)
JAV siekė išbandyti tikrą MiG-15, tačiau iki tol pavykdavo gauti tik Korėjos kare numuštų MiG detales. Siekiant gauti pilną naikintuvą, buvo surengta operacija „Mulah“ (angl. „Operation Moolah").[8] Jos esmė buvo už atvarytą sveiką naikintuvą pasiūlyti pilotui JAV pilietybę bei 100 000 JAV dolerių atlygį. Pačiu pirmuoju tapo lenkas Franszek Jerecki, 1953 m. kovo 5 d. nusileidęs Danijai priklausančios Bornholmo salos aerodrome. Danai pakvietė amerikiečius apžiūrėti ir išbandyti naikintuvą, o po kelių savaičių, remiantis tarptautiniais susitarimais laivu parplukdė savininkams, Lenkijos oro pajėgoms. Pilotas gavo JAV pilietybę ir 50 000 $.
Kitas MiG-15 nusileido Pietų Korėjos teritorijoje esančioje Gimpo karinių oro pajėgų bazėje. Š. Korėjos pilotas No Kum-Sok buvo jauniausias komunistinės valstybės reaktyvinio naikintuvo pilotas. Jis gavo JAV pilietybę ir 100 000 $, o naikintuvas nebuvo grąžintas. Dabar šis naikintuvas eksponuojamas Nacionaliniame JAV oro pajėgų muziejuje, Deitone (Ohajo valstija).
Gamyba
TSRS pagaminta apie 12 tūkst. įvairių modifikacijų MiG-15.
Pagal licencijas lėktuvas buvo gaminamas ir užsienyje, Čekoslovakijoje gamintas MiG-15 gavo pavadinimą Aero S-102 ir Aero S-103, Lenkijoje - Lim-1 ir Lim-2, dviviečiai SB lim-1 ir SB lim-2. Kinijoje buvo gaminami tik lėktuvai, variklius jiems tiekė TSRS. Vienviečiai kiniški variantai turėjo pavadinimus Shenyang J-2, dviviečiai - Shenyang JJ2, Pastarasis modelis keletą dešimtmečių dominavo Kinijos liaudies armijos oro pajėgose.
Modifikacijos
MiG-15 UTI
I-310 (S-01) – prototipas.
MiG-15 – bazinis modelis.
MiG-15UTI – dvivietis mokomasis naikintuvas.
MiG-15P UTI (ST-7) – dvivietis mokomasis naikintuvas su radiolokacine įranga Izumrud.
MiG-15bis (SD-UPB) – lydintysis naikintuvas.
MiG-15bis (SR) – žvalgybinis lėktuvas su foto įranga.
_(Ank_Kumar,_Infosys_Limited)_02.jpg)
