PROFILBARU.COM

Maincas vok. Mainz

Mainco senamiestis

Maincas 50°0′0″ š. pl. 8°16′0″ r. ilg. / 50.00000°š. pl. 8.26667°r. ilg. / 50.00000; 8.26667 (Maincas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Reino kraštas-Pfalcas

Meras	Michael Ebling (SPD)

Gyventojų (2008)	196 784
Plotas	97,76 km²
Tankumas (2008)	2 013 žm./km²

Pašto kodas	55001–55131
Tinklalapis	www.mainz.de
Vikiteka	Maincas

Kirčiavimas	Máincas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1636

Maincas – miestas Vokietijoje, Reino krašto-Pfalco žemės sostinė. Maincas yra prie Reino krantų, Reino upė supa miestą iš rytų. Yra katedra.

Mainco priemiestyje Maince-Lerchenberge įsikūrusi antrojo didžiausio visuomeninio Vokietijos televizijos kanalo ZDF būstinė.

Viduramžiais šis miestas buvo svarbus aškenazių žydų centras, ir iki mūsų dienų išsaugojo daug šio palikimo. Dėl to 2021 m. jis kartu su Špejeriu ir Vormsu buvo UNESCO pripažintas kaip pasaulio paveldo objektas, vienas iš ShUM miestų^[1].

Istorija

Miesto susikūrimas

Romėnų laikų akmenys - senojo vandentiekio likučiai

Dabartinėje miesto vietoje dar ledynmečio laikais prieš 20 000 – 25 000 metų buvo medžioklių poilsiaviečių, tai liudija 1921 m. archeologinių kasinėjimų metu rasti radiniai.

Tačiau pirmieji „tikrieji“ gyventojai buvo keltai, kurie prie Reino buvo įrengę savo gyvenvietes antroje pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pusėje. Keltų gyvenviečių pavadinimai ir jų garbintos dievybės Mogon (panašiu į graikų-romėnų Apoloną) vardas buvo pagrindas būsimiesiems Romos imperijos atvykėliams sugalvoti pavadinimą naujai stovyklai-legionui – „Mogontiacum“.

Ši romėnų atvykėlių stovykla ir tapo kertine vieta atsirasti Mainco miestui.

Viduramžių laikai

Viduramžių laikais miestas sparčiai vystėsi kultūriniu, religiniu ir politiniu požiūriu, nes tam buvo visos galimybės – miestas buvo prie vienos didžiausių upių Europoje – Reino, kuris buvo vienas svarbiausių susisiekimo vandeniu ir prekių gabenimo maršrutų.

Laisvasis miestas

1244 m. arkivyskupas Zigfrydas III fon Epštainas miestui suteikė daug privilegijų: piliečiai galėjo patys valdyti miestą (buvo renkama 24 narių taryba), taip pat spręsti dėl mokesčių. Privilegija taip pat leido miestiečiams išvengti karo prievolės, jei tai nebuvo susiję su miesto gynyba. Nuo tada miestas tapo „laisvuoju miestu“.

Laikotarpis iki 1462 m. laikomas miesto klestėjimo metais. Maincas tapo ekonominiu centru visame regione.

Vėliau prasidėjo nesutarimai tarp arkivyskupo ir miesto gyventojų (maždaug apie 1328 m.), kurie baigėsi tuo, kad miestas neteko privilegijų (jas panaikino arkivyskupas Adolfas II fon Nasau).

Kunigaikščių rezidavimo laikai

1477 m. mieste įkurtas universitetas.

1517 m. prasidėjo reformacija. Apie 1450 m. čia Johannes Gutenberg išrado knygų spausdinimą, kuris leido greitai plisti reformatų raštams.

Nuo XVI amžiaus miestas buvo apsuptas gynybinės sienos, nebuvo leidžiama jokių statinių už jos, todėl miestas plėtėsi labai lėtai gynybinės sienos ribose. Nepaisant gynybinių įtvirtinimų miestas Trisdešimtmečio karo metais buvo užimtas švedų.

Baroko laikais mieste buvo pastatyta daug puošnių pastatų.

Naujieji laikai

XVIII-XIX a. miestas prarado rezidencijų miesto vardą ir pamažu tapo provinciniu miestu. Iki 1850 metų, kai gynybinės sienos apribotame plote nebeliko laisvos vietos statyboms, mieste gyveno vos 30 tūkst. gyventojų.

Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą gynybinė siena buvo dalinai nugriauta ir miestas galėjo plėstis toliau, taip pat augant ir gyventojų skaičiui – 1908 m. skaičius pasiekė 100 tūkst. ir miestas pradėtas vadinti didmiesčiu.

Antrojo pasaulinio karo metais miestas pirmąkart nukentėjo tik 1942 metais, o rimčiausiai – 1945 m. vasario 27 d., kai britų bombardavimas beveik visiškai sugriovė miestą ir žuvo apie 1200 žmonių. Iki karo pabaigos buvo sugriauta 80 proc. miesto.

1950 m. Maincas tapo Reino krašto-Pfalco žemės sostine. Mieste įsteigta svarbi televizijos stotis – ZDF. Taip pat yra svarbi Reino vyno prekyvietė.