Lyduvėnai – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje , 15 km į šiaurę nuo Raseinių . Seniūnaitijos centras. Miestelis spindulinio plano. Stovi Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1761 m.), veikia geležinkelio stotis, mokykla su regioninio parko informaciniu centru, biblioteka, paštas (LT-60046).
Miestelis yra Dubysos regioniniame parke , prie Dubysos ir Dratvens santakos. Per Dubysą nutiestas ilgiausias (599 m) ir aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje – Lyduvėnų tiltas . Per Lyduvėnus eina geležinkelis Šiauliai –Tilžė , plentai į Raseinius, Šiluvą .
Lyduvėnų bažnyčia
Etimologija
Pavadinimas kilęs nuo upelio vardu Lýduva .[ 3] Tai yra vandenvardinis vietovardis , anksčiau jis vadinosi Lydavėnai .
Liaudies etimologija mena, kad čia kadaise stovėjusi Lyduvėnų pilis , kurioje gyvenusi kunigaikštytė Danutė. Išlydėjusi savo mylimąjį į karą su kryžiuočiais, ji vis laukė ir nesulaukė jo grįžtant. Viena likusi liūdėjo („liūdžiu viena“) ir ašaras liejo. Iš merginos liūdesio ašarų ir susidaręs upelis Lyduva , o iš pastarojo – Lyduvėnai.[ 4] [ 5] Kita panaši versija teigia, kad tai buvusi ne Danutė, o šio krašto moterys, vienos likdavusios pilyje.[ 6]
Kitas vietovės aiškinimas siejamas su iškirsto miško lydymu .[ 7]
Istorija
LDK žemėlapyje miestelis pažymėtas Lidowianij
Lyduvėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje, tuos laikus mena Lyduvėnų I piliakalnis , vadinamas Danutės kalnu, Lyduvėnų II piliakalnis , vadinamas Barsukalniu, Lyduvėnų III piliakalnis , vadinamas Kaukuriu, Lyduvėnų akmuo „su dubeniu “.
Istoriniuose šaltiniuose 1499 m. minimas Lyduvėnų dvaras . Nuo XVI a. jį valdė Chodkevičiai , Rudzinskai, Šemetos , Stanevičiai . 1558 m. Ldk Žygimantas Augustas Lyduvėnams suteikė prie dvaro kurti miestelį, rengti turgus, laikyti karčiamas. 1593 m. minima bažnyčia, 1594 m. – Lyduvėnų valsčius ir miestelis. XVII a. – XVIII a. Lyduvėnai išsiplėtė. 1613 m. Lyduvėnai pažymėti Olandijoje išleistame Lietuvos žemėlapyje. XVI a. minima katalikiška Lyduvėnų bažnyčia , kurį laiką priklausiusi reformatams . 1853 m. jau buvo parapinė mokykla. Po 1831 m. sukilimo panaikinus dvarą susikūrė žydų kolonija. Rusijos imperijos valdymo laikais, XIX a. – XX a. pr., Lyduvėnai buvo valsčiaus centras. 1863 m. sukilėliai sunaikino Lyduvėnų valsčiaus įstaigos dokumentus. XIX a. pabaigoje Lyduvėnai – Raseinių apskrities miestelis.[ 8] [ 9]
1916 m. pro Lyduvėnus nutiestas Tilžės–Radviliškio geležinkelis .
1941 m. rudenį nacių okupacinės administracijos įsakymu Dubysos šlaituose prie Lyduvėnų nužudyta – 300 žydų ir komunistų. Po II pasaulinio karo apie miestelį veikė Vėgėlės rinktinės P. Markevičiaus (Pranckaus) Lietuvos partizanų būrys. Okupacinė valdžia 1940 –1941 m. ir 1944 –1953 m. ištrėmė 8 Lyduvėnų gyventojus. 1952 m. atidaryta biblioteka.
Architektūra
Lyduvėnų tiltas
1920 m. buvo atidaryta pradžios mokykla, 1943 –1952 m. – septynmetė, 1952 –1993 m. vidurinė, 1993 –2005 m. pagrindinė.
Koplytstulpis miestelio įkūrimo 440 m. ir mokyklos 175 m. metinėms (atstatytas 1998 m., meistras R. Ramanauskas).
Lyduvėnų geležinkelis tiltas , aukščiausias ir ilgiausias tiltas Lietuvoje 1916 m. pastatytas medinis, 1919 m. – gelžbetoninis, 1944 m. sugriautas, 1952 m. atstatytas, 2005 m. restauruotas.[ 10]
Gyventojai
1594 m. Lyduvėnų valsčiuje (dvaro valdoje) gyveno 36 šeimos. 1841 m. Lyduvėnuose gyveno 283, 1923 m. – 547 žmonės. 1940 m. gyveno apie 550 gyventojų, 300 iš jų žydų tautybės buvo sušaudyti 1944 m. Nuo 1959 m. gyventojų skaičius mažėjo.
Žymūs žmonės
Lyduvėnų dvare, dar vadiname Padubysiu, gyveno Raseinių apskrities bajorų maršalka Ezechelis Stanevičius (1834–).
Apylinkėse gimė:
Šaltiniai
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи , T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 50 psl.
↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė . Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 33
↑ Danutės piliakalnis. Atraskraseinius.lt (tikrinta 2023-05-12).
↑ Lyduvėnų šaltinis. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-05-12).
↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 204
↑ Lidowiany . Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich , T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 218 psl. ( lenk. )
↑ Lidowiany . Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich , T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 228 psl. ( lenk. )
↑ Algimantas Miškinis . Lyduvėnai . Visuotinė lietuvių enciklopedija , T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 126 psl.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys . Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lyduvėnai . Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija , T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 351 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) . Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lyduvėnai . Lietuviškoji tarybinė enciklopedija , VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 519 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Algimantas Miškinis ir kt. Lyduvėnai . Tarybų Lietuvos enciklopedija , T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 540
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Nuorodos