Chodkevičiai (Kadkevičiai, Katkevičiai, Katkai; bltr.Хадкевічы, lenk.Chodkiewiczowie, rus.Ходкевичи) – Kosciešos, vėliau – Grifo su kalaviju herbo rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė, nuo XVI a. amžiaus vidurio – viena turtingiausių ir įtakingiausių didikų giminių, konkuravusi su Radvilomis. Nuo 1555 m. grafai. Didikais giminės atstovai tapo apsukrumu ir ištikimai tarnaudami didiesiems kunigaikščiams, Lenkijos karaliams, taip pat aktyviai gynė rusėnų bajorų luomo interesus. Pasižymėjo kaip karo vadai, diplomatai ir administratoriai. Pagrindinės valdos buvo dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
Istorija
Giminė ir vardas kilo iš gudų bajoro Chodkos (kitaip šaltiniuose Chodka Jurgaitis, Chodoras, arba Fiodoras), buvusio Vytauto aplinkoje. Po Chodkos giminė taip ir vadinama.
Chodkevičiai tapo reformatais, dalyvavo karuose su Rusija dėl Livonijos, ypač Bychovo šaka. Grigalius ir Jurgis rėmė Radvilų antiunijinę, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės savarankiškumo nuo Lenkijos stiprinimo politiką. Turtingiausioji, Bychovo šaka priešinosi ne pačiai unijai, o Lenkijos ponų mėginimui ją sudaryti taip, kad LDK būtų prijungta prie karalystės. Tokia politika buvo artimesnė valdovo Žygimanto Augusto pozicijai, todėl jis Gardine1568 m. patvirtino Šventosios Romos imperijosimperatoriaus Karolio V Chodkevičiams duotus Bychovo, Muišės (Bresto sritis) ir Šklovo (Mogiliavo sritis) grafų titulus. Nuo XVI a. antrosios pusės jiems suteiktas herbas Grifas su Kalaviju. Jeronimo sūnus Jonas Chodkevičius iškilo į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ponų vadovus. Jo ir jo sūnaus, karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus – karjera buvo didžiausias giminės galios laikotarpis. Šio sūnaus Aleksandro mirtimi 1620 m. Bychovo šaka baigėsi.
1578 m. baigėsi ir Berastavicos šakos vyriškoji linija. Dukterų kraičio valdas paveldėjo Pacai, Sapiegos, Sanguškos. Iki šių laikų išliko tik Berastavicos šaka.[1]