Kazirangos nacionalinis parkas (asam. কাজিৰঙা ৰাষ্ট্ৰীয় উদ্যান = Kazirônga Rastriyô Udyan) – saugoma gamtos teritorija Indijos šiaurės rytuose, Asamo valstijoje, Brahmaputros kairiojo kranto slėnyje, Mikiro kalnų šiaurinėje papėdėje. Užima 430 km² plotą. 1908 m. įkurtas medžioklės draustinis, 1926 m. – medžiojamosios faunos rezervatas, 1949 m. – gamtos rezervatas, 1968 m. – nacionalinis parkas. Nuo 1985 m. Kazirangos nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Slėnyje parko paviršius driekiasi 40–80 m aukštyje. Ten gausu nedidelių ežerų, upių, pelkių, šlapynių, užliejamų pievų, kur veši aukšti žolynai, auga pavieniai medžiai. Musoninių liūčių laikotarpiu (birželį-rugsėjį) vandenys užtvindo Brahmaputros slėnį. Likusią dalį užima kalnų šlaitai (iki 1200 m aukščio), kur veši drėgnieji atogrąžų miškai (visžaliai ir pusiau visžaliai).
Kazirangos nacionalinis parkas yra svarbiausia šarvuotųjų raganosių buveinė pasaulyje (populiacija – 1855 (2007 m.)[1]). Taip pat gausu kitos gyvūnijos, būdingos tiek Indostanui, tiek Himalajams: azijiniai drambliai, bengaliniai tigrai, leopardai, ilgalūpiai lokiai, azijiniai buivolai, gibonai, langūrai, gaūrai, indiniai zambarai, šernai, barasingos, aksiai, indiniai muntjakai. Gausu paukščių, ypač mėgiama migruojančių vandens paukščių žiemavietė (pilkieji pelikanai, marabu, įvairūs sakalai, ereliai, garniai). Roplių įvairovė (varanai, tinkliniai pitonai, tigriniai pitonai, kobros).[2]